snarpsóti, snar̃pso, -ójo. tūnoti apsnūdusiam ar nusiminusiam, snopsoti: Ko snarpsaĩ kai musmirių aps [i] ėdęs? Ko ten daba snarpsaĩ, eitum geriau rugių pjaut! Ko snarpsaĩ lūpą pakabinęs? Ko snarpsaĩ kaip arklys prieš lietų, nuleidęs nosį? Ka nėr išgert, kogi te snarpsósi? Jau arklys vėl snar̃pso, turbūt apsisukė apie kelmą.
pasnarpsóti. patūnoti apsnūdusiam ar nusiminusiam: Pasnarpsójo kertėj ir vėl išėjo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.