stãklė.
1. staklės 1: Kad ji man audė man marškinėlius be skietų, be staklės, be šautuvėlio. Sėsiuos staklelėn, ausiu drobelę – ne tiek audimo, kiek dūsavimo.
2. audžiamųjų staklių šonas, šlaunis: Viena stãklė nestovi, reikia sukalt. Stovai turi dvi staklès.
3. vežimo dalis, prilaikanti vežėčias bei tekinį.
4. vertikalus ramstis, pėdžia: Jis budavo [ja] daržinę ant stãklių, t. y. pėdžių. Pastatė daržinę ant stãklių.
5. įžulnus ramstis: Su staklè paremk stiebą, rašytinį žardo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.