x
stebukling|as, stebuklinga
1. bažn. stebuklus darantis, rodantis: Stebuklingas paveikslas.
2. prk. nuostabus, nepaprastas: Stebuklingas reginys. stebuklingai prv.: Nusileido stebuklingai graži saulė. stebuklingumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.