.
stérva (cтepвa).
1. maita, dvėsena: Lavonas gyvuolio padvėsusio vadinas stérva. Mėsos jų nevalgysit ir stervų jų bodėsitės. Jis smirda kaip stérva. Stérvos (maitos) kvapas. | Dočys … vaikus, kurie jo stérvą (vėmalus, mėšlą) buvo suvalę, dūkdams vis ir rėkaudams kone numušė smirdas.
2. tinginys, nevikrus žmogus ar gyvulys: Versk lauk iš lovos tą stérvą! Ta stérva jau nebepasivelka.
3. ištvirkęs, pasileidęs žmogus, begėdis, bjaurybė: Tu sterva! Ak tu stérva, ko tu čia žargais priš visus!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.