stibuklis

.
stibùklis.

1. stibikaulis 1: Stibùklis nu kelio lig letenos. Kitą kryžoką pririšusys pri medžio palaužė stibuklius kojų ir rankų.

2. rankos dalis nuo riešo iki alkūnės: Stibuklis beliko rankos – pirštus atpjovė.

3. plunksnos kotelis: Šuva tep apipešė vištą, kad jos tik vieni stibukliai beliko.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stibuklis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2025 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Animacija Skaičiuoklė Juegos Friv