stõvai (cтaвы). stovaĩ.
1. staklės: Be stõvų audeklo neišausi. Stõvuosa audėm audeklus. Gerais stovais smagu ir aust. Stovai tavo persimetę, anas kampas žemesnis. Stõvų apačia jau nutrandijus. Tep ir prasėdi Katrė stõvuose per dieną. Kai innešiau stovùs pavasarį, tai net žiemą išnešiau. Tuosa pačiuosa stõvuosa audėm [rankšluosčius]. Stõvuosu audžiam. Lip', boba, stovuosà ir aud' (ausk) . Net stõvai dunda, kap audžiu, ir net pirkia skamba, kap giedu. Kap motulė stovus rengė, dar aš maža buvau. Kleviniai stovai, jendrių skietelis, liminio prievartėlė, mergelė audėjėlė. Tėvulis darė naujus stovelius, močiutė mezgė šilko nyteles. Parvažiav [o] brolelis iš svetimos šalelės, rado sesutę žu stovelių audžiant. Statis stovužiùs, rėdis drobužes, reikės man jaunai drobeles austie. Šėrimo, regėt, dar yra, o gyvuliai kap stõvai (labai liesi) . Gera audėja ir tvoroj išaus – nei stõvų nereikės. Stuk stuk stovai devyntovai, viršum medžių (karklų krūme) gaidžiai gieda.
2. staklių šlaunys.
3. mestuvų išilginės kartelės šonai: Kryžiavonės tos pačos, tik stõvai nauji.
4. audeklas: Reikia stõvai aust, kuodelis verpt. Diedo (duktė) kuodelį verpė – snaudė, stovus audė – ižmigo. Kuodelį verptai, stoveliùs austai.
5. rėmai, prikalinėti vinių: An stovẽlių suveria grybus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.