strė̃bti, strẽbia, -ė. srėbti:
1. Prisvirei buzos, tai ir strė̃bk. Strė̃bk lapus, ba daugiau nebus.
2. Algi (ale gi) tu ir strebì – valgai ir strebì.
3. srėbti 4: Jau kad strėbsì, tai strėbsì tris naktis nemigęs. Nebudink, tegu dar pamiega – tep gardžiai strẽbia.
4. srėbti 5: Apsiramyk, ba aš tau kap strė̃bsiu! Kad strė̃bėm pastargalin [rykštėm] ! Aš tau kad strė̃bsiu į nosį, tai tik pateškės!
5. smarkiai mesti, sviesti, trenkti, drėbti: Kap strė̃bs juos iš tos mašinos, tai tik padulkėjo!
išstrė̃bti, ìšstrebia, ìšstrėbė. išsrėbti 1: Ar jau sriubą ìšstrėbei? Neišstrė̃bkit, vaikai, visų kruopų.
pastrė̃bti, pàstrebia, pàstrėbė. pasrėbti 1: Užvalgiau, da reikia ko pastrė̃bt. Pàstrėbiau zupės ir soti.
pristrė̃bti, prìstrebia, prìstrėbė. prisrėbti:
1. Prìstrebia barščių, kad pilvas kliunksi vien. Būdavo, prìstrebi kokios buizos – ir gerai. Prisistrė̃bęs buzos, neką nudirbsi.
2.
3. knarkiant prisimiegoti: Aš tai jau prìstrėbiau!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.