.
strė́kis (Strecke). strė̃kis.
1. klojimo, daržinės galas javams, šienui krauti, prėslas, šalinė, nampusė: Tu lipk ant strėkio, o aš tau pėdus duosiu. Viso lauko į šitą strėkį nesuvešim. Dideli strė́kiai pridėti, daug javų. Iš apačios strė́kio sunku pešt. Apyžalis šienas strėky ima kaist. kiekis, telpantis į šalinę: Strėkis daržinėje vis mažėja ir traukiasi prie žemės. Žiūrėk, jau pusę strėkio iškūlėm. Da visas strėkis tebesą pašaro. Pavasarį strė́kiai suplonėja, o kitų ir visai išdžiūsta.
2. rietuvė: Mergaitės tą vakarą prieš Naujus metus eina atnešti malkų ir neskaitę griebia iš strėkio ir neša, o paskui suskaito – ar po porą, ar ne.
3. krūva: Dabar mazgok tokį strė́kį sudynų! Vėl pinigų stovi strė́kiai prikrauti aplink.
4. tam tikras atstumas, tarpas, dalis: Ligi ten bus geras strė́kis. Dar geras strėkis pavažiuot reiks, kol pasieksi [miestą].
5. laiko tarpas: Vienu strėkiu Beržore buvo penki studentai. Jutau aš vieną strėkį. | Gerą strė́kį (smarkiai) nulijo.
6. sykis, kartas: Vieną strė̃kį buvau ten, t. y. vieną kartą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.