striùgas, -à. striukas:
1. Šuo su striugà uodega. Tas kuolas bus striùgas. Tavo dalgiakotis visai striùgas. Toks striugùtis tas ežeriukas, tę jo visai nieko nėr.
striùga. Juo striuga, juo trūksta.
striugaĩ. Šuniui uodegą striugaĩ nukirsti. su trumpa, nukirsta uodega: Striùgas šuo.
2. Aukšta, laiba dėl bajoro, striugà, kresna dėl ūktverio. Miežiai striugì buvo. Striùgas miškas. Striugì linai.
3. Ajė, ajė, ka ta vasara striugà! | Ilgieji ir striugieji balsiai.
striugaĩ. Striugaĩ dirbo vyrai. Striugaĩ viešėjo.
4. Pomietis mano striugà visai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.