bẽpročiuoti, -iuoja, -iavo. bepročiúoti -iúoja, -iãvo. eiti iš proto, kvailioti: Ko tu čia bẽpročiuoji, eik šalin! Galėsiu bẽpročiuoti, kaip musmirių apsiėdusi. išdarinėti niekus: Užteks jau bẽpročiuotis, pri darbo eik!
išsibẽpročiuoti kurį laiką kvailai elgtis: Ans visą vakarą išsibẽpročiavo.
nubẽpročiuoti. kvailai ką padaryti: Kas nubẽpročiavo (nupjovė) tokį jauną medelį?
pribẽpročiuoti. prikvailioti: Pribẽpročiavo visokių nėkų tie vaikiai.
subẽpročiuoti. sukvailioti: Merga ėmė ir subẽpročiavo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.