.
gū̃byti, -ija, -ijo (гyбiць).
1. naikinti, žudyti: Iš dirvos tuoj reiks gūbyt varpiai, kai didesniai užaugs.
2. kankinti, kamuoti: Ką tu čia gū̃biji tą vargšą paukštelį! Negūbyk taip to šunelio! skriausti, engti: Tas ponas gū̃bija žmonis. Kap tu drįsti savo tėvus gū̃byt! Jis yra didelis, dėl to mažūsius gū̃bija. Negūbyk tu ano, ans ir taip vargšas.
3. pamesti, ko netekti.
išgū̃byti. išnaikinti, išžudyti: Vanagas daug karvelių išgū̃bija.
nugū̃byti. nužudyti: Nugū̃bijau šįmet penkias gyvates. Aš šuniukus visus nugū̃bijau.
sugū̃byti. nuskriausti, sunaikinti: Nesugūbysi, kad ir arbatos atsigersi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.