sunūsti
.
nū́sti, -ta (nū́džia), nū́do. nū̃sti. labai geisti, trokšti, norėti, ilgėtis, gedauti ko: Ligonis nūsta obuolių ir rūgšties. Tik siela nerimo ir kažin ko nūdo, lyg nujausdama nelaimę. Jis nūste nūdžia žinoti daug tokių dalykų.
panū́sti. labai užsigeisti, užsinorėti, pasiilgti, gedauti ko: Mato, kad kiti eina į vakarėlį, ir jis panū́do. Jis panū̃do šiandien važiuoti ant turgaus (= į turgų). Panū́dus jau važiuot į Kauną. Nebesulaikysi jau, kai panū́s kiekviena proga išsigerti. Ko vaikas panūdo mokytis, to ir leisk. Išvykęs kitur, greit panū́sta savųjų. Dukryte mano, jaunoji mano, ant ko panūdo tavo širdelė? Kada vakare Sigutė parginė ir ragana pamatė ją su gražiais drobės marškiniais, tai nūste panūdo sužinoti, kaip ji taip gražiai galėjo suverpti sau marškinius. Ans, panū̃dęs to vainiko, griebs tą žalčiui nuplėštie. Tai tu panūdai per audrą klaikią jaunus mėginti sparnus.
sunū́sti. panūsti: Ans sunū̃do važiuoti į girią, į Veliuoną, t. y. suniko, panoro.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.