riaũžti, -ia, -ė. glemžti, grobti, savintis: Kam riaužì obuolius, t. y. emi, kušini. Nėkas yra gyventi bendrai keliems gaspadoriams: kiekvienas riaũžia po savęs, o ūkio netvarko. Kožnas ka tik po savęs riaũžti. Juk riaũždamas riaũžk – kas čia tave suieškos.
pariaũžti, -ia, pàriaužė. paimti, pasisavinti: Ans obalius pariaužė, t. y. atėmė nuo manęs. Tu viską nori tik sau pariaũžti. Bene mano marškinius tu pasìriaužei?
suriaũžti, -ia, sùriaužė. sunešti, sutempti: Ana į rūsį sùriaužė bulves, batvinius, t. y. sunešė, suėmė. Riaužte suriaužei tu kaip pelė in urvą visus abrūsus. Žiemai reik po pastoge viską susiriaũžti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.