.
susiẽdas, -ė (cyceд, coceд). sùsiedas.
1. kaimynas: Kas gretu gyvena, tas susiẽdas. Gerus turiu susiedus – reikale padeda. Kitąkart susiẽdas artimesnis už giminaitį. Su geru susiedù miela ir gyvent. Susiẽdūse mūso vėl liuob visumet eis kulti. Susirinkusys gentys ir susiedai tur pasilinksminti. Ei susiẽdė, kūmaitė, kur gyveni? Dėl ko manęs viešėti nekvieti? O susiedai, susiedėlės, kada mane aplankysit? Priprašyk, motinele, savo susiedelių, kad nenustumtų mūs varguolelių. Jūsų susiedai pagonys aplinkui savo gėdą teipajeg tur nešioti. Kas tur nopykantoje susiẽdą savą arba susiẽdę savą, tenusigąst. Susiedui mano dariau iškadą. Kad darysi pietus arba večerią, nevadink prietelių tavo. nei bagotų susiedų (tavo). Žino susiedai, kaip kas sėda. Kad balius – giminės, kad bėda – susiedas. Susiedas – gimus, susiedas – mirus, o gentys – kapuo apžėlus. Didis turtas susiedas geras. Nedoras susiedas kaip krislas akėj, dygulys šone, kelmas ant kelio, rakštis kojėj. Nuo matušės bus bėda, nuo susiedų bus gėda. Ar pažįstamas tau tas žmogus? – Man gentis. – O kaip? Mano susiedo berno brolio vaikas.
2. bežemis, nuomininkas, kampininkas: Susiẽdais vadindavo tokius, katrie neturėjo žemės, glausdavos prie valakinykų. Aš pas jį tris metus susiedù gyvenau.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.