susiliauti

liáuti, -ja (-na), lióvė.

1. nustoti, nutraukti, baigti, mesti ką darius: Liauk gerti. Liaukiat, gaidžiai, giedoti, leiskiat munie miegoti. Ko taip, anūkėli mažas, anksti užsikėlei? – klausia jį senelė, liovusi verpti. Neliauja lyg vilkas nestaugęs. Bet Jonas neliovė [prašęs],
tada karalius leido jį namon. Namais Jokūbo vadintis neliauja. Neliausiu garbint. Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams. Malonę savo rodo … liaujantims nuog griekų.
neliáujamai. be paliovos, visą laiką: Teuždega neliaujamai liompas.
neliáutinai. be paliovos: Siuntinėja neliautinai kaimiečiai prašymus pas gubernatorius. Beveik niekur jį vieną nepalikdavo, neliautinai jį ragindami. Jozuva pasiliko neliautinai šėtroje. Nors kada liaukis gėręs ir laidokavęs. Jis liovėsi rūkęs. Degdami nauja mintimi, jie nesiliovė dirbę. Ans vien nesiliáuna piršęs. Nors kartą liaukis čia neplepėjęs. Liáukis juokus krėtęs. Ko tu neliaunies (nesiliauji) barusi tą mergaitę? Jau liovėsi sniegas kritęs. Miškas liovėsi ūžęs. Danguje nesiliovė žaibavę. Tvirtovę pulti nesiliovė visą naktį. Liaukis apie tai ir galvoti. Kaip pasakiau, tai liovėsi trankytis ir rėkaloti. Nu tėvo gerai gavo par kailį ir sulig tuo kartu liovės maluoti. Liaukitės piktai daryt. Ir jis liovės su juo kalbėti. Pradėjęs negerą darbą, ne benk, bet liaukies. Liaukis tu, žmogau, ką čia niekus šneki! | Liaukis (apsiramink, neišdykauk), vaikali, valią gavęs, bet įkrisi į nevalią. Liaukis ben valią gavęs. Liáukis, jei nesiliausi – bliausi. Kiek draudu, kiek peru, ale neliáunas, ir tiek. Liaukis, bo pamatysi, kur pipirai auga. Arklys neliaunas eidamas (nerimsta, šokinėja) . | Liaukis su degtine (mesk gėręs) . O tas nėkame neliáunas su ta savo kninga (vis skaito) . Nors kartą jau liaukis su pasaka tokia. Pirmą dieną jūs liausitės su rauginta duona jūsų namuosu. Nuo tų dalykų liovės, ir geras paaugo vaikas. Ir liovėsi sekmąją dieną nuo visų savo darbų. Mokyk manęs kelių tavo, jeib liaučias [= liaučiaus] piktybių mano. Liaukiesi pikto ir daryk gera. Tų niekam nederančių daiktų neliaujatės. Liáukis nuo savo papročio. Liaukis ir skanų radęs.
nesiliáujamai. be paliovos.
nesiliautinai. be paliovos: Nesiliautinai žmonių srovė eit nuo čia iki anapus marių.

2. baigtis, praeiti, rimti, nustoti buvus, tęsusis: Šalčiai žiemos tuomet liauna. Vėjas liovęs apei pusdienį. Tikt kai trečioji praslinko diena, šovimo liovė perkūnija. Turiu didį sielvartą ir neliaujantį sopulį širdyje mano. Tvanas prasideda su neliaujamu didžium lietumi. Šaltis liáujas, liovyjas. Liovės vėjas. Perkūnas ir ledai liovės. Į vakarą turėtų karštis liautis. Nutilsta vargonai, ir liaunasi giesmės. Ginčai nesiliovė ir tada, kai jie susėdo prie staliuko žaisti visto. Po žmonis nesiliauja įvairios kalbos. Vasarą žiogų čirškėjimas nesiliauja per ištisas dienas naktis. Karas liáujas. Maištas tyksta, liovyjas, liáujas. Kerštas tavo brolio liausis. Pakolei žemė stovės, neliausis sėkla ir pjovė (pjūtis) . Tada liovėsi jo bagotumas, jo didžiavimas, jo lėbavimas, puikystė, raskažis ir linksmybė.

3. pasitraukti, atstoti nuo ko, palikti ką ramybėje: Liaukite nuog vaikelių, o nedrauskit juos eit manęsp. Liaukis tu nuo tų kuligonų, anys tavęs nenuves geru keliu. Liaukitės nuog tų žmonių. Išleida siuntinį pas Antikų, idant jis liautumias nu Egipto.

4. kęsti, tvertis, išsiturėti: Nebliaudamì žmonės buvo sukilę priš valdžią. Kaip gal liautis, t. y. datūrėti, tvertis. Bitys ka kanda, tai tik paprūdelė [je] belióviaus. Troba šilta kaip tik pirtis, negal liáutis. Negal liauties nė pro duris išeiti – toks speigas. Tas vilkas nebesiliaudamas įpuolęs į priesienį. [Motina, ] nesiliaudama lovoje, išeidavo verčiau kitur. Kojos negal liáuties iš skaudėsenos.

5. būti, laikytis vietoje: Tas meistras dar vagis – niekas tavo neliáusis (joks daiktas nepabus, nieko neišlaikysi) . | Girias iškirto, pelkes išdžiovino, ir kame besiliaus (kur dėsis) paukštelis?

6. suturėti, sulaikyti: Žodžio žmogui neliaũs (viską pasakys, nelenks) . Anas jau nieko neliaus (neslėps, netylės): kap sumislijo, tep pasakys.

7. leisti: Motina jam liáuna važiuot, ale jis pats nevažiuoja. Jam neliaujama išeiti su savo teise dėl lietuvių kalbos iš Kauno seminarijos sienų.
apmaudaĩs nesiliáuti turėti apmaudą, nesitverti apmaudu: Štai tebesėdžiu Kaune, nesiliaudama apmaudais.
džiaugsmù (džiaugsmaĩs, iš džiaũgsmo) nesiliáuti labai džiaugtis, nesitverti džiaugsmu: Džiaugsmù neliáunuos – sulaukiau sūnaus. Kai aš įeinu į kambarį, šeimininkė džiaugsmais neliaunas. [Simonaitienė] nesiliovė iš džiaugsmo, kad toks ponas jai į ranką bučiuoja.
juokaĩs nesiliáuti nesusilaikyti nesijuokus, nesitverti juokais: Mudu su Tavadore juokais nesiliauname. Ka baido, ka žavė [ja],
įlindusi į peludę, ka aš neliáunuos juokaĩs. O tas vyras negalįs juokais liauties, kad tas ponas aną muša.
apsiliáuti apstoti ką darius, apsiraminti: Kai apibariau, tai apsilióvė žvengę, juokęsi. Kap tep pasakiau, tai jis ir apsilióvė [plūdęs]. Jie patys apsiliautų̃ (nebeplėštų žmonių) . Nu to sykio tas Žiūriukas truputį apsiliovė, buvo geresnis. Nors sykį vėjas apsilióvė pūtęs.
nusiliáuti

1. nusiraminti, nurimti: Yr nusilióvusi pamotė, nebibaras. Ana negalia nėkur nusiliáuti [vyro netekusi].

2. baigtis: Argi nenusiliaus tas šaltis?

3. tvertis: Negal nusiliáuti vargais (nesibaigia vargai) .

4. pasitikėti, pasikliauti: Kuo begalėjai nusiliauti, gyvenimą vaikams atidavęs?
paliáuti

1. pabaigti, nustoti, pamesti ką darius: Vakare visi paliáuna dirbę. Ar tu nepaliausi rėkęs?! Moterys paliovė mynusios, apsupo traktoristą ratu. Paliauk akimis tu mane ganęs. Paliovė plakusi kilni poetės širdis. Kaip juodu nuėjo ten arčiaus, tas šunytis paliovė lojęs. Štai vėl paliovė ošęs pušynėlis. Lietus paliovė lijęs. Paliausim gerti, imsim dainuoti. Kada tu paliausi rėkti?! Nebeverk, mergele, sriūbauti paliauk. Vincė taip smarkiai bėgęs paliovė, mat pailso. Paliauk, brolyti, rašyt, imk grėbliuką pataisyt. Paliauju tamsint. Paliovė gimdyt. Paliaukit, gaideliai, ant girnelių lesti. Kad didis vargelis slėgt mane paliaũtų! Nepaliáudami baras. Nepaliausiu (tol gersiu), iki pagirias atgausiu. Paliáuk (nustok išdykauti) – gausi į kailį! Paliauju darbą dirbęs. Idant griekus paliautų. Dabar paliausiu biskį mano seną trūsę. Idant palióvę prabangų, apsirijimo ir girtavimo priimtų ilgus alkinimus. Ir todrin paliovęs rūstybės ir kaip ažumiršęs senos smarkybės, geidžia visiemus piktadėjomus atleist. Turėtų paliaut piktybėsa. Tu … paliausi nuog tavo darbo. Priversk mano neprietelius, kad jie nuo keršto paliautų. Paliauk ir gardu radęs (kad ir labai kas skanu valgyti ar malonu daryti, reikia turėti saiką, nustoti) . Ir gardu radus reik paliauti. Paliauk valgęs ir skonį radęs.
nepaliáujamai. nuolatos, be paliovos: Būdinga mūsų šaliai yra tai, kad jos liaudies ūkis ir kultūra vystosi nepaliaujamai, vis augančiais tempais. Demonstracijose ir mitinguose galingai ir nepaliaujamai skambėjo revoliucinės dainos.
nepaliáutinai. nuolatos, be paliovos: Lyja nepaliáutinai. Arkliai nepaliautinai prunkščiavo. Žaibai jau nepaliautinai apie jiedvi plakė. Ūžė degė nepaliáutinai ugnis. Bitys per vasarą nepaliautinai dirbo. Žmonės suejusys nepaliautinai dirbo, jeib ugnį užgesytų. Ir valgyt svečiai štai ūmai pasiliovė. Ji ir tuokart, jo kojas apkabinusi, maldavo, kad pasiliautų [gėręs]. Jūs, mergiotės, pasiliáukit, kraičių skrynelė̃s nekraukit. Pasiliaukit tokių štukų. Skarlatina pasiliovė siautusi. Vakarui atėjus, muzika nutilo ir pasiliovė griovę griaustiniai.

2. pasibaigti, praeiti, nurimti, atlyžti, nustoti buvus, nutrūkti: Ir paliovė vėjas. Meilė niekada nepaliauja. Afiera nepaliaujamoji. O kažg tad neįjudinsis didėsp ir nepaliáujančiosiosp maldosp? | Širdis nepaliáuna – norias valgyti. | Kur viena kartis paliauja su savo galu (baigiasi), ten kita tur prasidėti. Daba šiam laike bobausiai jau pasilióvė (nebedygsta, nebėra) . Žiema anksčiau prasidėjo ir anksčiau pasiliovė. Kai karas pasilióvė, grįžom. Gaspadinės perpykis pasiliovęs. Kupčystė su verginiais veik ir po visam pasiliaus. Tas būdas jau pasilióvęs, to būdo jau nėra. Mirus seniukui, mirtis pasiliovė, ir žmonės perstojo taip labai mirti. Širdis buvo pripildyta nepasiliaujančio džiaugsmo. Nepaliaująsis džiaugsmas. mirti: Žmona pasilióvė, mirė.

3. pasikliauti, pasitikėti: Neronas paliovė ant įdėjimo jo kalinėn. Vyras yra kaip galva, ant kurio žodžio tur paliaut visi namai. Vaikas pasiliovęs, t. y. pasidavęs ant motinos.
susiliáuti

1. susilaikyti: Tėvai žiūri, – aš kap ir susiliáudamas mušu.

2. nurimti, nusiraminti: Vaikai, susiliáukiat!

Įrašas
Paaiškinimas	<b>liáuti, </b>-ja (-na), lióvė. <br/>1. <span class="explanation">nustoti, nutraukti, baigti, mesti ką darius: </span> Liauk gerti. Liaukiat, gaidžiai, giedoti, leiskiat munie miegoti. Ko taip, anūkėli mažas, anksti užsikėlei? – klausia jį senelė, liovusi verpti. Neliauja lyg vilkas nestaugęs. Bet Jonas neliovė [prašęs], tada karalius leido jį namon. Namais Jokūbo vadintis neliauja. Neliausiu garbint. Jokūbas liovęs buvo prisakyti savo vaikams. Malonę savo rodo … liaujantims nuog griekų. <br/><b>neliáujamai</b>. <span class="explanation">be paliovos, visą laiką: </span> Teuždega neliaujamai liompas. <br/><b>neliáutinai</b>. <span class="explanation">be paliovos: </span> </span> Siuntinėja neliautinai kaimiečiai prašymus pas gubernatorius. Beveik niekur jį vieną nepalikdavo, neliautinai jį ragindami. Jozuva pasiliko neliautinai šėtroje. Nors kada liaukis gėręs ir laidokavęs. Jis liovėsi rūkęs. Degdami nauja mintimi, jie nesiliovė dirbę. Ans vien nesiliáuna piršęs. Nors kartą liaukis čia neplepėjęs. Liáukis juokus krėtęs. Ko tu neliaunies (nesiliauji) barusi tą mergaitę? Jau liovėsi sniegas kritęs. Miškas liovėsi ūžęs. Danguje nesiliovė žaibavę. Tvirtovę pulti nesiliovė visą naktį. Liaukis apie tai ir galvoti. Kaip pasakiau, tai liovėsi trankytis ir rėkaloti. Nu tėvo gerai gavo par kailį ir sulig tuo kartu liovės maluoti. Liaukitės piktai daryt. Ir jis liovės su juo kalbėti. Pradėjęs negerą darbą, ne benk, bet liaukies. Liaukis tu, žmogau, ką čia niekus šneki! | Liaukis <span class="explanation"> (apsiramink, neišdykauk), </span> vaikali, valią gavęs, bet įkrisi į nevalią. Liaukis ben valią gavęs. Liáukis, jei nesiliausi – bliausi. Kiek draudu, kiek peru, ale neliáunas, ir tiek. Liaukis, bo pamatysi, kur pipirai auga. Arklys neliaunas eidamas <span class="explanation"> (nerimsta, šokinėja) </span>. | Liaukis su degtine <span class="explanation"> (mesk gėręs) </span>. O tas nėkame neliáunas su ta savo kninga <span class="explanation"> (vis skaito) </span>. Nors kartą jau liaukis su pasaka tokia. Pirmą dieną jūs liausitės su rauginta duona jūsų namuosu. Nuo tų dalykų liovės, ir geras paaugo vaikas. Ir liovėsi sekmąją dieną nuo visų savo darbų. Mokyk manęs kelių tavo, jeib liaučias [= liaučiaus] piktybių mano. Liaukiesi pikto ir daryk gera. Tų niekam nederančių daiktų neliaujatės. Liáukis nuo savo papročio. Liaukis ir skanų radęs. <br/><b>nesiliáujamai</b>. <span class="explanation">be paliovos. </span> <br/><b>nesiliautinai</b>. <span class="explanation">be paliovos: </span> </span> Nesiliautinai žmonių srovė eit nuo čia iki anapus marių. <br/>2. <span class="explanation">baigtis, praeiti, rimti, nustoti buvus, tęsusis: </span> Šalčiai žiemos tuomet liauna. Vėjas liovęs apei pusdienį. Tikt kai trečioji praslinko diena, šovimo liovė perkūnija. Turiu didį sielvartą ir neliaujantį sopulį širdyje mano. Tvanas prasideda su neliaujamu didžium lietumi. Šaltis liáujas, liovyjas. Liovės vėjas. Perkūnas ir ledai liovės. Į vakarą turėtų karštis liautis. Nutilsta vargonai, ir liaunasi giesmės. Ginčai nesiliovė ir tada, kai jie susėdo prie staliuko žaisti visto. Po žmonis nesiliauja įvairios kalbos. Vasarą žiogų čirškėjimas nesiliauja per ištisas dienas naktis. Karas liáujas. Maištas tyksta, liovyjas, liáujas. Kerštas tavo brolio liausis. Pakolei žemė stovės, neliausis sėkla ir pjovė <span class="explanation"> (pjūtis) </span>. Tada liovėsi jo bagotumas, jo didžiavimas, jo lėbavimas, puikystė, raskažis ir linksmybė. <br/>3. <span class="explanation">pasitraukti, atstoti nuo ko, palikti ką ramybėje: </span> Liaukite nuog vaikelių, o nedrauskit juos eit manęsp. Liaukis tu nuo tų kuligonų, anys tavęs nenuves geru keliu. Liaukitės nuog tų žmonių. Išleida siuntinį pas Antikų, idant jis liautumias nu Egipto. <br/>4. <span class="explanation">kęsti, tvertis, išsiturėti: </span> Nebliaudamì žmonės buvo sukilę priš valdžią. Kaip gal liautis, t. y. datūrėti, tvertis. Bitys ka kanda, tai tik paprūdelė [je] belióviaus. Troba šilta kaip tik pirtis, negal liáutis. Negal liauties nė pro duris išeiti – toks speigas. Tas vilkas nebesiliaudamas įpuolęs į priesienį. [Motina, ] nesiliaudama lovoje, išeidavo verčiau kitur. Kojos negal liáuties iš skaudėsenos. <br/>5. <span class="explanation">būti, laikytis vietoje: </span> Tas meistras dar vagis – niekas tavo neliáusis <span class="explanation"> (joks daiktas nepabus, nieko neišlaikysi) </span>. | Girias iškirto, pelkes išdžiovino, ir kame besiliaus <span class="explanation"> (kur dėsis) </span> paukštelis? <br/>6. <span class="explanation">suturėti, sulaikyti: </span> Žodžio žmogui neliaũs <span class="explanation"> (viską pasakys, nelenks) </span>. Anas jau nieko neliaus <span class="explanation"> (neslėps, netylės): </span> kap sumislijo, tep pasakys. <br/>7. <span class="explanation">leisti: </span> Motina jam liáuna važiuot, ale jis pats nevažiuoja. Jam neliaujama išeiti su savo teise dėl lietuvių kalbos iš Kauno seminarijos sienų. <br/><b> apmaudaĩs nesiliáuti</b> <span class="explanation">turėti apmaudą, nesitverti apmaudu: </span> Štai tebesėdžiu Kaune, nesiliaudama apmaudais. <br/><b>džiaugsmù (džiaugsmaĩs, iš džiaũgsmo) nesiliáuti</b> <span class="explanation">labai džiaugtis, nesitverti džiaugsmu: </span> Džiaugsmù neliáunuos – sulaukiau sūnaus. Kai aš įeinu į kambarį, šeimininkė džiaugsmais neliaunas. [Simonaitienė] nesiliovė iš džiaugsmo, kad toks ponas jai į ranką bučiuoja. <br/><b>juokaĩs nesiliáuti</b> <span class="explanation">nesusilaikyti nesijuokus, nesitverti juokais: </span> Mudu su Tavadore juokais nesiliauname. Ka baido, ka žavė [ja], įlindusi į peludę, ka aš neliáunuos juokaĩs. O tas vyras negalįs juokais liauties, kad tas ponas aną muša. <br/><b>apsiliáuti</b> <span class="explanation">apstoti ką darius, apsiraminti: </span> Kai apibariau, tai apsilióvė žvengę, juokęsi. Kap tep pasakiau, tai jis ir apsilióvė [plūdęs]. Jie patys apsiliautų̃ <span class="explanation"> (nebeplėštų žmonių) </span>. Nu to sykio tas Žiūriukas truputį apsiliovė, buvo geresnis. Nors sykį vėjas apsilióvė pūtęs. <br/><b>nusiliáuti</b><br/>1. <span class="explanation">nusiraminti, nurimti: </span> Yr nusilióvusi pamotė, nebibaras. Ana negalia nėkur nusiliáuti [vyro netekusi]. <br/>2. <span class="explanation">baigtis: </span> Argi nenusiliaus tas šaltis? <br/>3. <span class="explanation">tvertis: </span> Negal nusiliáuti vargais <span class="explanation"> (nesibaigia vargai) </span>. <br/>4. <span class="explanation">pasitikėti, pasikliauti: </span> Kuo begalėjai nusiliauti, gyvenimą vaikams atidavęs? <br/><b>paliáuti</b><br/>1. <span class="explanation">pabaigti, nustoti, pamesti ką darius: </span> Vakare visi paliáuna dirbę. Ar tu nepaliausi rėkęs?! Moterys paliovė mynusios, apsupo traktoristą ratu. Paliauk akimis tu mane ganęs. Paliovė plakusi kilni poetės širdis. Kaip juodu nuėjo ten arčiaus, tas šunytis paliovė lojęs. Štai vėl paliovė ošęs pušynėlis. Lietus paliovė lijęs. Paliausim gerti, imsim dainuoti. Kada tu paliausi rėkti?! Nebeverk, mergele, sriūbauti paliauk. Vincė taip smarkiai bėgęs paliovė, mat pailso. Paliauk, brolyti, rašyt, imk grėbliuką pataisyt. Paliauju tamsint. Paliovė gimdyt. Paliaukit, gaideliai, ant girnelių lesti. Kad didis vargelis slėgt mane paliaũtų! Nepaliáudami baras. Nepaliausiu (tol gersiu), iki pagirias atgausiu. Paliáuk <span class="explanation"> (nustok išdykauti) – </span> gausi į kailį! Paliauju darbą dirbęs. Idant griekus paliautų. Dabar paliausiu biskį mano seną trūsę. Idant palióvę prabangų, apsirijimo ir girtavimo priimtų ilgus alkinimus. Ir todrin paliovęs rūstybės ir kaip ažumiršęs senos smarkybės, geidžia visiemus piktadėjomus atleist. Turėtų paliaut piktybėsa. Tu … paliausi nuog tavo darbo. Priversk mano neprietelius, kad jie nuo keršto paliautų. Paliauk ir gardu radęs <span class="explanation"> (kad ir labai kas skanu valgyti ar malonu daryti, reikia turėti saiką, nustoti) </span>. Ir gardu radus reik paliauti. Paliauk valgęs ir skonį radęs. <br/><b>nepaliáujamai</b>. <span class="explanation">nuolatos, be paliovos: </span> </span> Būdinga mūsų šaliai yra tai, kad jos liaudies ūkis ir kultūra vystosi nepaliaujamai, vis augančiais tempais. Demonstracijose ir mitinguose galingai ir nepaliaujamai skambėjo revoliucinės dainos. <br/><b>nepaliáutinai</b>. <span class="explanation">nuolatos, be paliovos: </span> </span> Lyja nepaliáutinai. Arkliai nepaliautinai prunkščiavo. Žaibai jau nepaliautinai apie jiedvi plakė. Ūžė degė nepaliáutinai ugnis. Bitys per vasarą nepaliautinai dirbo. Žmonės suejusys nepaliautinai dirbo, jeib ugnį užgesytų. Ir valgyt svečiai štai ūmai pasiliovė. Ji ir tuokart, jo kojas apkabinusi, maldavo, kad pasiliautų [gėręs]. Jūs, mergiotės, pasiliáukit, kraičių skrynelė̃s nekraukit. Pasiliaukit tokių štukų. Skarlatina pasiliovė siautusi. Vakarui atėjus, muzika nutilo ir pasiliovė griovę griaustiniai. <br/>2. <span class="explanation">pasibaigti, praeiti, nurimti, atlyžti, nustoti buvus, nutrūkti: </span> Ir paliovė vėjas. Meilė niekada nepaliauja. Afiera nepaliaujamoji. O kažg tad neįjudinsis didėsp ir nepaliáujančiosiosp maldosp? | Širdis nepaliáuna – norias valgyti. | Kur viena kartis paliauja su savo galu <span class="explanation"> (baigiasi), </span> ten kita tur prasidėti. Daba šiam laike bobausiai jau pasilióvė <span class="explanation"> (nebedygsta, nebėra) </span>. Žiema anksčiau prasidėjo ir anksčiau pasiliovė. Kai karas pasilióvė, grįžom. Gaspadinės perpykis pasiliovęs. Kupčystė su verginiais veik ir po visam pasiliaus. Tas būdas jau pasilióvęs, to būdo jau nėra. Mirus seniukui, mirtis pasiliovė, ir žmonės perstojo taip labai mirti. Širdis buvo pripildyta nepasiliaujančio džiaugsmo. Nepaliaująsis džiaugsmas. <span class="explanation">mirti: </span> Žmona pasilióvė, mirė. <br/>3. <span class="explanation">pasikliauti, pasitikėti: </span> Neronas paliovė ant įdėjimo jo kalinėn. Vyras yra kaip galva, ant kurio žodžio tur paliaut visi namai. Vaikas pasiliovęs, t. y. pasidavęs ant motinos. <br/><b>susiliáuti</b><br/>1. <span class="explanation">susilaikyti: </span> Tėvai žiūri, – aš kap ir susiliáudamas mušu. <br/>2. <span class="explanation">nurimti, nusiraminti: </span> Vaikai, susiliáukiat!
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.