piktáuti, -áuja (-áuna), -ãvo.
1. pykti, širdytis, ieškoti priekabių: Ot, jis piktáuna an manę, ir gana. Ko piktáuji ir vis priekabių ieškai?! Tik vaikščioja ir piktáuna an visų. Pasakai ką, tai piktáuna. Kiti pasigėrę piktáuna, puola muštis. Sūnus piktav [o] an tėvų. Atsikelsi piktas (neišsimiegojęs) , tai čia ir piktáusi paskui. Širdis paliko sumazgyta, o daktaras liep: „Nepiktáuk!“. Piktáuja [vaikas],
ką žindos [p] nieko nėr. Nepiktauk, nesielvartauk, Petriut! Kokie rugiai gražūs, ar matei? Tegul čertas kerštauja, prieš mus piktauja. Per dieną piktauja, naktį mąsto, ką piktai padaryti po tam. Nepiktáukis, mažileli!
2. nusikalsti: Piktai darau, piktauju.
susipiktáuti
1. susipykti: Abu bernai suspiktãvo.
2. supykti, susinervinti: Kap suspiktavaũ, ką karvės neradau, – varčiaus varčiaus ir nežumigau.
užsipiktáuti užpykti, užsiširdyti: Kap žuspiktáuja, tai tada arklį pavadina padla.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.