susiteisti

teĩsti, -ia, -ė.

1. nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: Jį teĩsė ir nuteisė kalėti. Jis teĩsiamas jau trečią kartą. Ka teĩsė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin teĩsti. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Teĩstinas. privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: Seniau teĩsė ponai. Itokių atsitikimų. žmonės patys nèteisė. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Te teisia mane dangus ir žemė.

2. bylinėtis: Aš galėjau teĩstise, ale nenorėjau. Anie teĩsės del tų piningų, del turto. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesiteĩsčiau. Neturi pinigų – nesiteisk. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk.

3. teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: Teĩs tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas. Buvo teĩstas penkioleka metų. Juos. reikia teĩst gerai – ar nušaut, tai tada bijotų. Ar tamsta buvai teĩstas? Visus smarkiai teĩsė. Aš jau būčio teisė [ja] s, aš teĩsčio už tėvų nemylėjimą. Ką gi čia šūdo teĩs (nieko nepriteis) .

4. daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: Teĩsti iš sąžinės. Na tai, sako, kaip ponas teĩsi: kam to šoblia priklauso?

5. aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: Užej [o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę teĩsia. Moterys tik liežuviais moka teĩst. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia. Nereikia kito teĩst, dabok savęs. Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs.

6. vykdyti, atlikinėti: Šeimyna dvare darbus teĩsia. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų. atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro.

7. mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti. . Jijė teĩsias tai žmonai, nuo kurios vogė linus. Teĩskis, kol atsiteisi iš visų krustulių. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek teĩsės. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – teĩsimės čia už tą darbą. Kaip galėsme, taip teĩsmės. Aš gerai žinau, kad man už juos. reikės teĩstis. Teĩsiasi jau treji metai ir vis skolingas.

8. teisinti: Vieni skundė, kiti teĩsė, pons teisėjas jų neklausė. Anas nemokėjo teĩstis.
apteĩsti, -ia (àpteisia), àpteisė (apìteisė).

1. išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: Tris mėnasius sėdėjom neapteistì.

2. išsibylinėti.

3. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt. Teismas jį àpteisė an dviej [ų] metų. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių. Kaip teismas apteĩs, taip būs. Tokį vagį tik teismu apteĩst. Jeigu nuganei [pasėlius],
àpteisė tavi, i užsimokėsi. | Neteĩskiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas.

4. apsvarstyti, nuspręsti: Dabar prašom apteist, kam jis. priklauso. Kūmut, kūmut, apteĩsk mus. Apteĩskit mane, kap aš padariau. Turiat apteĩsti, kas kaltas.

5. apkalbėti, pasmerkti: Patys žmonės ją àpteisė. Apìteisėm visus, apkalbėjom. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė. Paki savo akia nematai, tai negali apteĩst. Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia.

6. apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: Tėvai jau apsìteisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo.

7. pasiteisinti, išsiteisinti.
atiteĩsti, -ia (atìteisia), atìteisė. atteĩsti, -ia, àtteisė. atateĩsti, -ia, atàteisė.

1. teismo sprendimu sugrąžinti: Atiteisti daiktą. Šitą žemę man atìteisė. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos. teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsìteisė budinkus. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsìteisė. Tai dabar, kai par teismą atsìteisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name. priteisti: Atìteisė mokėt jai [alimentus].

2. teismo sprendimu ištuokti: Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atiteĩsti vyrą nu pačios a pačią nu vyro!. Kažin ar anie atsiteĩsę (oficialiai išsiskyrę) yr, a ne?

3. nuspręsti: Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas.

4. įvykdyti, atlikti, baigti: Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam. prieitis, atateĩsiame. įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: Kaip nuog maldos atateĩsimės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi. atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): Ar jau atàteisei ben pusę dienų?

5. atiduoti skolą, atlyginti: Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė. | Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi (atmokėsi) mums už neteisybes. Atsiteisiu (atsiteistu) kuo. Ji atsìteisė, t. y. atidavė pirštines. Ar jau atsìteista (atsilyginta) ? Reik atsiteĩst su žmogum, tik negali likt skolingas. Jau aš jam visai atsìteisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsiteĩst. Pirma atsiteĩsk, o paskum skolinkis daugiau. | Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs. Už gera geru atsiteĩsti. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsiteĩsti už savo griekus. Aš primigau penkias minutas – ir atsiteĩsęs (pailsėjęs) . išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei. Karštis širdies… vis atateĩst galėjo.

6. atsiskaičius atleisti, paleisti: Paleistas, atateistas.
įteĩsti, -ia, į̃teisė. įkaltinti: Ka į̃teisei [už vogimą],
tai jau tiesiai į nugarą (primušė) .
išteĩsti, -ia (ìšteisia), ìšteisė.

1. bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsìteisiau.

2. teismo sprendimu grąžinti. . Par teismus išsìteisė žemės ir tada apsiženijo. teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: Pati jį ìšteisė iš kambario.

3. taikiai išspręsti: Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime.

4. apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: Jų močia visą svietą išteĩsia.

5. įvykdyti, atlikti: Būsi ko nors neišteĩsusi, ir pradės skalatyti liežuviais. Kar [i] onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti. ištesėti: Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo. Neižteisiu žodžių. Ką žadėjai, žodį davei, išteĩsk, ataduok.

6. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Ižteisiu kam. Sūnus ìšteisė visas tėvo skolas. Vekselis ìšteistas. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neišteĩsi tų didžių skolelių. Jijė, uošvė, išsìteisė skolininkams, t. y. atidavė. Spėjo savąsias skolas išsiteisti. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė.

7. pasiteisinti, pasiaiškinti: Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsiteĩs, nesakydamas pamokslų?

8. patenkinti: Pirmoji goda buvo senovė [je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai.
nuteĩsti, -ia (nùteisia), nùteisė.

1. pripažinti kaltu: Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai.

2. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Muni buvo nuteĩsę dešimtį metų kalėjimo. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime. Daboja, kad nenuteĩst lig smerti. Nùteisė in dvie [jų] metų darban. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas. Kiek nuteĩsias (nuteisiama), tiek gausias [plėgų]. lemti: Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų. Lei ans ilsas ramybė [je],
Dievas anus nuteĩs visus. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas?

3. teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti.

4. teismo sprendimu grąžinti, priteisti: Kažno ar jai nuteĩs, ar nenuteĩs [namus] ?

5. apkalbėti, pasmerkti: Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negalì, tai negalì. Kitą tai moka nuteĩst. Pirm savę nusiteisk, paskum kitą.

6. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusiteĩsti?!
pateĩsti, -ia (pàteisia), pàteisė

1. panagrinėti bylą teisme: Pateĩsti kurį laiką.

2. kurį laiką teistis, bylinėtis: Nu jie tada ir pasìteisė, gražiai pasìteisė!

3. skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt.

4. kurį laiką apkalbinėti, smerkti.

5. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems.
pérteisti

1. iš naujo peržiūrėti bylą teisme: Párteisk vedu, parsūdyk.

2. iki valios prisibylinėti: Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu.

3. ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms].
prateĩsti, -ia (pràteisia), pràteisė.

1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Tą vagį pràteisė penkiolikai metų.

2. teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: Savo pusę turto prasìteisė.

3. kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau.
priteĩsti, -ia (prìteisia), prìteisė.

1. pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: Prìteisė jam dvejus metus pataisos darbų. Muni kitur neišvežė, neprìteisė kitur (neištrėmė) . Priteĩs kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt. Prìteisė, kad aš. kalta, o ne tie vaikai. Priteisė pelėdai šimtą botagų. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo.

2. teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo. Vienam priteĩs vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav. Teismas buvo Eišiškėj ir prìteisė pusę žemės. Aš išsiprovojau tą pievą, i prìteisė šešioleka ektarų. Kada priteĩsia ką, atimsi negi. I prìteisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką. Buvo prìteista šešiolika tūkstančių mokėti. Buvo man prìteista pinigais mokėt. Tėvam prìteisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą]. teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: Prisìteisė tėvo palikimą. Trobas tiktai prisiteĩstum tuokart, ka tėvai mirs. Prisiteĩsk tu pusę namo. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisiteĩsdavo duoną (išlaikymą) .

3. pakankamai prisibylinėti.

4. nuspręsti: Taigi, sako, aš pats ir prìteisiau, kam to šoblia. Ji jau prìteisė, ka Dievo nėr.
susiteĩsti, -ia (susìteisia), susìteisė ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: Su viršininku susìteisiau.
užteĩsti, -ia (ùžteisia), ùžteisė. atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: Turėtum užteĩst jį, jei ką ėmęs.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>teĩsti, </b>-ia, -ė. <br/>1. <span class="explanation">nagrinėti bylą, svarstyti ką teisme: </span> Jį teĩsė ir nuteisė kalėti. Jis teĩsiamas jau trečią kartą. Ka teĩsė, reikėjo važiuoti į Sedą pievėniškiams. Kas mėnesį eidavo Stumbriškin teĩsti. Norėčiau būti tuoj teista ant vietos! Teĩstinas. <span class="explanation">privačiai nagrinėti nusižengimą, ginčą: </span> Seniau teĩsė ponai. Itokių atsitikimų. žmonės patys nèteisė. Buvo ir tokių atvejų, kada apkaltinta žmona reikalavo, kad ją teistų vyras. Neteiskite, kad nebūtumėte teisiami. Te teisia mane dangus ir žemė. <br/>2. <span class="explanation">bylinėtis: </span> Aš galėjau teĩstise, ale nenorėjau. Anie teĩsės del tų piningų, del turto. Ka i badu numirčiau, su vaiku nesiteĩsčiau. Neturi pinigų – nesiteisk. Su galiūnu nesipešk, su tinginiu nesiteisk. <br/>3. <span class="explanation">teisme pripažinus kaltu, skirti bausmę už nusikaltimą: </span> Teĩs tau a tris litus, a penkis litus – jau turėjai užmokėti, jei buvai kaltas. Buvo teĩstas penkioleka metų. Juos. reikia teĩst gerai <span class="explanation"> – </span> ar nušaut, tai tada bijotų. Ar tamsta buvai teĩstas? Visus smarkiai teĩsė. Aš jau būčio teisė [ja] s, aš teĩsčio už tėvų nemylėjimą. Ką gi čia šūdo teĩs <span class="explanation"> (nieko nepriteis) </span>. <br/>4. <span class="explanation">daryti sprendimą, nutarti, išspręsti: </span> Teĩsti iš sąžinės. Na tai, sako, kaip ponas teĩsi: kam to šoblia priklauso? <br/>5. <span class="explanation">aptariant, reiškiant nuomonę kaltinti, smerkti: </span> Užej [o] žmogu dūras galvon, paskorė, tai dar̃ bobos visą giminę teĩsia. Moterys tik liežuviais moka teĩst. O kai ne viską išmanai, neskubėk teisti žmonių. Žmonės džiaugiasi ir verkia, žmonės teisia, žmonės smerkia. Nereikia kito teĩst, dabok savęs. Neteisk kito, kol jo kaily nesi buvęs. Kito neteisk, bus ir be tavęs nuteisiąs. <br/>6. <span class="explanation">vykdyti, atlikinėti: </span> Šeimyna dvare darbus teĩsia. Teisiu kitas maldas savo minties ir nasrų. <span class="explanation">atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): </span> </span> Aš šiandiej ne talkoj – dienas teisiù. Kol galėjau, aš visas dienas teisiaũ. Už gryčios vietą prisakė dienas teisti per darbymetį. Ar urėdas kokis dvaro teisti dienas išsivaro. <br/>7. <span class="explanation">mokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti. </span>. Jijė teĩsias tai žmonai, nuo kurios vogė linus. Teĩskis, kol atsiteisi iš visų krustulių. Tai avižų davė, tai miežių, tai vis šiek tiek teĩsės. Užeik, paskutinį vežimą parvežęs, – teĩsimės čia už tą darbą. Kaip galėsme, taip teĩsmės. Aš gerai žinau, kad man už juos. reikės teĩstis. Teĩsiasi jau treji metai ir vis skolingas. <br/>8. <span class="explanation">teisinti: </span> Vieni skundė, kiti teĩsė, pons teisėjas jų neklausė. Anas nemokėjo teĩstis. <br/><b>apteĩsti, </b>-ia (àpteisia), àpteisė (apìteisė). <br/>1. <span class="explanation">išnagrinėti bylą teisme, paskelbti teismo sprendimą: </span> Tris mėnasius sėdėjom neapteistì. <br/>2. <span class="explanation">išsibylinėti. </span> <br/>3. priteisti 1: Ãpteisė metus kalėt. Teismas jį àpteisė an dviej [ų] metų. Teismas àpteisė, kad [reikia] nukirst rankos lig alkūnių. Kaip teismas apteĩs, taip būs. Tokį vagį tik teismu apteĩst. Jeigu nuganei [pasėlius], àpteisė tavi, i užsimokėsi. | Neteĩskiat [mirusiojo] jūs, ans yr àpteistas. <br/>4. <span class="explanation">apsvarstyti, nuspręsti: </span> Dabar prašom apteist, kam jis. priklauso. Kūmut, kūmut, apteĩsk mus. Apteĩskit mane, kap aš padariau. Turiat apteĩsti, kas kaltas. <br/>5. <span class="explanation">apkalbėti, pasmerkti: </span> </span> Patys žmonės ją àpteisė. Apìteisėm visus, apkalbėjom. Jy tai tik kitą labai greit àpteisia. Neteiskiat anos nors jūs, visi gana àpteisė. Paki savo akia nematai, tai negali apteĩst. Kitus žmonis tai moka teist, ale patys savi neapsiteisia. <br/>6. <span class="explanation">apmokėti skolas, atsilyginti, atsiskaityti: </span> Tėvai jau apsìteisė su žentu, t. y. atadavė (atidavė), ką žadėjo. <br/>7. <span class="explanation">pasiteisinti, išsiteisinti. </span> <br/><b>atiteĩsti, </b>-ia (atìteisia), atìteisė. atteĩsti, -ia, àtteisė. atateĩsti, -ia, atàteisė. <br/>1. <span class="explanation">teismo sprendimu sugrąžinti: </span> Atiteisti daiktą. Šitą žemę man atìteisė. Visi žinos: karvės tavo, atiteistos. <span class="explanation">teisiantis, bylinėjantis atgauti, susigrąžinti: </span> Sakė, neseniai teismas buvo, tai atsìteisė budinkus. Daug pinigų suklojo, paki žemę atsìteisė. Tai dabar, kai par teismą atsìteisiau, tai dabar vėl gyvenu savo name. <span class="explanation">priteisti: </span> Atìteisė mokėt jai [alimentus]. <br/>2. <span class="explanation">teismo sprendimu ištuokti: </span> Kaip tas yr atiteisimas: kaip tu gali atiteĩsti vyrą nu pačios a pačią nu vyro!. Kažin ar anie atsiteĩsę <span class="explanation"> (oficialiai išsiskyrę) </span> yr, a ne? <br/>3. <span class="explanation">nuspręsti: </span> </span> Negut koks kvailys taip atiteistų, o geras niekados nespręs taip kvailai. Eikiv, kitų klauskiv, jei ne taip atiteis kiekvienas. <br/>4. <span class="explanation">įvykdyti, atlikti, baigti: </span> Pasiuntimą savo gerai ir tikrai atàteisė. Ir negrįždavo namuosn savuosn, net visą savą [tarnybos] metą atateisę. Dėkas ir maldas ir garbes, kurios jam. prieitis, atateĩsiame. <span class="explanation">įvykdžius, atlikus, baigus ką, pasidaryti laisvam: </span> Kaip nuog maldos atateĩsimės, sugrįšime jūsump nieku netrukdomi. <span class="explanation">atidirbti (sutartą, privalomą dienų skaičių): </span> </span> Ar jau atàteisei ben pusę dienų? <br/>5. <span class="explanation">atiduoti skolą, atlyginti: </span> Ans, ką kaltas, àtteisė, t. y. atidavė. | Nopseit su mums pagal piktenybes, nei vei atteisi <span class="explanation"> (atmokėsi) </span> mums už neteisybes. Atsiteisiu (atsiteistu) kuo. Ji atsìteisė, t. y. atidavė pirštines. Ar jau atsìteista (atsilyginta) ? Reik atsiteĩst su žmogum, tik negali likt skolingas. Jau aš jam visai atsìteisiau, nė vienos kapeikos nesu skolingas. Su jumim tai jau ir aš nebežinau, kaip čia reiks atsiteĩst. Pirma atsiteĩsk, o paskum skolinkis daugiau. | Tas [ubagas] užėjęs gavo žiauberę duonos, lašinių bryzelį – papoteriavo ir išėjo, malda už viską atsiteisęs. Už gera geru atsiteĩsti. Patys žmonės niekaip gyvai negalėjo Dievui atsiteĩsti už savo griekus. Aš primigau penkias minutas – ir atsiteĩsęs <span class="explanation"> (pailsėjęs) </span>. <span class="explanation">išlyginti, išpirkti, atsverti kuo kaltę: </span> Už mus vis atateisei, dangun kelią ištaisei. Karštis širdies… vis atateĩst galėjo. <br/>6. <span class="explanation">atsiskaičius atleisti, paleisti: </span> Paleistas, atateistas. <br/><b>įteĩsti, </b>-ia, į̃teisė. <span class="explanation">įkaltinti: </span> Ka į̃teisei [už vogimą], tai jau tiesiai į nugarą <span class="explanation"> (primušė) </span>. <br/><b>išteĩsti, </b>-ia (ìšteisia), ìšteisė. <br/>1. <span class="explanation">bylinėtis kurį laiką: </span> Aš su savo kaimynu visus metus išsìteisiau. <br/>2. <span class="explanation">teismo sprendimu grąžinti. </span>. Par teismus išsìteisė žemės ir tada apsiženijo. <span class="explanation">teismo sprendimu išvaryti, išgyvendinti: </span> Pati jį ìšteisė iš kambario. <br/>3. <span class="explanation">taikiai išspręsti: </span> Na, aš jums išteisiu ginčą, tik eikime. <br/>4. <span class="explanation">apkalbėti, apkaltinti, pasmerkti: </span> Jų močia visą svietą išteĩsia. <br/>5. <span class="explanation">įvykdyti, atlikti: </span> Būsi ko nors neišteĩsusi, ir pradės skalatyti liežuviais. Kar [i] onės [su piktąja dvasia] mes be tikros vieros… negalim išteisti ir jai gana padaryti. <span class="explanation">ištesėti: </span> Falšyvieji pranašai… žadėjo tatai, ko niekad… ižteist negalėjo. Neižteisiu žodžių. Ką žadėjai, žodį davei, išteĩsk, ataduok. <br/>6. <span class="explanation">atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: </span> </span> </span> Ižteisiu kam. Sūnus ìšteisė visas tėvo skolas. Vekselis ìšteistas. Par visą viekelį bus tau kai rykštelė, nigdi neišteĩsi tų didžių skolelių. Jijė, uošvė, išsìteisė skolininkams, t. y. atidavė. Spėjo savąsias skolas išsiteisti. Skolas visas išsiteisė, namus gražius išsistatė. <br/>7. <span class="explanation">pasiteisinti, pasiaiškinti: </span> Nu kaipgi piemuo savo piemenystės ryšiui išsiteĩs, nesakydamas pamokslų? <br/>8. <span class="explanation">patenkinti: </span> Pirmoji goda buvo senovė [je] pas lietuvius (= Lietuvoje) kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį teip numylėti savo numūse, jog jis numie nebūt buvęs teip išteistu (= išteistas) kaip tenai. <br/><b>nuteĩsti, </b>-ia (nùteisia), nùteisė. <br/>1. <span class="explanation">pripažinti kaltu: </span> Vieną kartą nuteisė vargšą žmogų labai nekaltai. <br/>2. <span class="explanation">skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: </span> </span> Muni buvo nuteĩsę dešimtį metų kalėjimo. Vis tiek nùteisė visims po kelis metus. I buvo teismas, i nùteisė po keturius metus katrą sėdėti kalėjime. Daboja, kad nenuteĩst lig smerti. Nùteisė in dvie [jų] metų darban. Pirklys prisipažino, kad jis užmušęs kuprelį, ir buvo nuteistas pakarti. Milžinas nuteisęs ją sudeginti už tai ant laužo. Nu piršliuo tam nùteisė pakarti, i viskas. Kiek nuteĩsias <span class="explanation"> (nuteisiama), </span> tiek gausias [plėgų]. <span class="explanation">lemti: </span> Nùteisė Dievas, ka dabar paliko be kojų. Lei ans ilsas ramybė [je], Dievas anus nuteĩs visus. Ar jau dievai taip nuteisė mane, kad iš tėvynės ir iš meilės būt turiu atskirtas? <br/>3. <span class="explanation">teisiantis, bylinėjantis nusigyventi, nuskursti. </span> <br/>4. <span class="explanation">teismo sprendimu grąžinti, priteisti: </span> Kažno ar jai nuteĩs, ar nenuteĩs [namus] ? <br/>5. <span class="explanation">apkalbėti, pasmerkti: </span> </span> Aš nigdi žmogaus nenùteisiu: kad negalì, tai negalì. Kitą tai moka nuteĩst. Pirm savę nusiteisk, paskum kitą. <br/>6. <span class="explanation">ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: </span> </span> </span> Kas yr išmanęs tą karą, ar anie negal be karo nusiteĩsti?! <br/><b>pateĩsti, </b>-ia (pàteisia), pàteisė<br/>1. <span class="explanation">panagrinėti bylą teisme: </span> Pateĩsti kurį laiką. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką teistis, bylinėtis: </span> Nu jie tada ir pasìteisė, gražiai pasìteisė! <br/>3. <span class="explanation">skirti bausmę už nusikaltimą, priteisti: </span> </span> Pàteisė jiems po dvi paras atsėdėt. <br/>4. <span class="explanation">kurį laiką apkalbinėti, smerkti. </span> <br/>5. <span class="explanation">atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: </span> </span> </span> Pardavęs padarus, grūdus, pasiteisk visiems. <br/><b>pérteisti</b><br/>1. <span class="explanation">iš naujo peržiūrėti bylą teisme: </span> Párteisk vedu, parsūdyk. <br/>2. <span class="explanation">iki valios prisibylinėti: </span> Teisės pársiteisė [vaikai dėl palikimo] – daba ramu. <br/>3. <span class="explanation">ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: </span> </span> </span> Pársiteisti reik, ne kariauti [valstybėms]. <br/><b>prateĩsti, </b>-ia (pràteisia), pràteisė. <br/>1. <span class="explanation">pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: </span> </span> Tą vagį pràteisė penkiolikai metų. <br/>2. <span class="explanation">teisiantis, bylinėjantis išleisti, išeikvoti: </span> Savo pusę turto prasìteisė. <br/>3. <span class="explanation">kiek atsilyginti, atsiskaityti, apmokėti skolas: </span> Pràteisėm skolas, dabar bus lengviau. <br/><b>priteĩsti, </b>-ia (prìteisia), prìteisė. <br/>1. <span class="explanation">pripažinus teisiamąjį kaltu, paskirti bausmę už nusikaltimą: </span> </span> Prìteisė jam dvejus metus pataisos darbų. Muni kitur neišvežė, neprìteisė kitur <span class="explanation"> (neištrėmė) </span>. Priteĩs kokius penkius metus, nereiks daugiau vogt. Prìteisė, kad aš. kalta, o ne tie vaikai. Priteisė pelėdai šimtą botagų. Sokratą priteisė išgerti nuodų taurę. Tarpininkas priteisė man tris dienas kalėjimo. <br/>2. <span class="explanation">teismo sprendimu paskirti kam ką, įpareigoti atiduoti, sumokėti: </span> Ka priteistà jam ta ūkė, tai i jo. Vienam priteĩs vieną kambarį, kitam kitą, i gyvenkiatav. Teismas buvo Eišiškėj ir prìteisė pusę žemės. Aš išsiprovojau tą pievą, i prìteisė šešioleka ektarų. Kada priteĩsia ką, atimsi negi. I prìteisė tam, katro vežimas buvo, kumeliuką. Buvo prìteista šešiolika tūkstančių mokėti. Buvo man prìteista pinigais mokėt. Tėvam prìteisė [sumokėti už vaikų padarytą žalą]. <span class="explanation">teisiantis, bylinėjantis gauti, susigrąžinti, atsiimti: </span> Prisìteisė tėvo palikimą. Trobas tiktai prisiteĩstum tuokart, ka tėvai mirs. Prisiteĩsk tu pusę namo. Retenybė, kad bobutės iš marčių prisiteĩsdavo duoną <span class="explanation"> (išlaikymą) </span>. <br/>3. <span class="explanation">pakankamai prisibylinėti. </span> <br/>4. <span class="explanation">nuspręsti: </span> </span> Taigi, sako, aš pats ir prìteisiau, kam to šoblia. Ji jau prìteisė, ka Dievo nėr. <br/><b>susiteĩsti, </b>-ia (susìteisia), susìteisė <span class="explanation">ginčijantis išsiaiškinti, susitarti: </span> </span> </span> Su viršininku susìteisiau. <br/><b>užteĩsti, </b>-ia (ùžteisia), ùžteisė. <span class="explanation">atsilyginti, atsiskaityti, sumokėti skolas: </span> </span> </span> Turėtum užteĩst jį, jei ką ėmęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.