sušvitėti

švitė́ti, švìta (-ė́ja), -ė́jo. švytėti:

1. Saulė iš rytų tiek švìta, tiek švìta! Žvaigždės švìta. Pilnas mėnuo visas švìta. Atlėkė ugnies šviesa švitą̃s paukštis. Naktį gaisrai tenai švitėjo. Švitės kaipo žvaizdės. Šiuomi laiku labai gražus vaivorykštis švitėjo. Ant kalnelio pro langą švita žiburys. Švitėjo blanki saulėlydžio pašvaistė.

2. Žveng žirgeliai, švit rateliai. Mašinos švìta švitė́te – kaip reik važiuoti, nėr kur dėti. Vieta nugyventa, bet arkliai tebėr švitą̃, kaip nutekinti. Švitėti turės kardas. (Drabužio) krūtinė pažaliavusi švìta. Švitėjo [vežimas],
kad ir akys raibo. Marelė garbstys, ašarosis girgždančių bačiukų, švitančios suknės. Sienas parėdydavo švitančiais akminaičiais. Kipelį turi teip nusišviesti, ka švitė̃tum. Ant jos krikštužio švit aukso pavardelė. Auksas ir peline švita. būti labai išsipuošusiam: Gražiai apsidarė ir ji švitė̃s. Pasiėmusi tus pastrajus, batais gražiausiais, ka švìta!

3. Galvoje jau ima švitėti plikė.

4. Siena švìta kiaurai. Jei kur švìta, anos. užmūrija.

5. Brazgys švitėjo džiaugsmu. Nepalaužiama valia švitėjo jo akyse. Jo veide švitėjo palaima.

6. švisti, šviesėti.
atšvitė́ti, àtšvita, -ė́jo. švitant, žibant ateiti, artėti: Po geros valandos – atmirga, atšvita, atgiesta paraižais: vyrai storai, motriškos plonai.
iššvitė́ti, ìššvita, -ė́jo; iššvytėti.
nušvitė́ti, nùšvita, -ė́jo. spindint, žibant nusileisti: Žemyn nušvitė́ti.
pašvitė́ti, pàšvita (-ė́ja), -ė́jo. pašviesti. . Saulė teisybės mumus pašvitėjo.
sušvitė́ti, sùšvita, -ė́jo. sušvytėti:

1. Čia sušvitėjo! Čia, čia, tarp medžių!. Žmogaus sąmoningumas turi būt sušvitėjęs, tarsi jis degte degtų.

2. Ak! Ir nudžiugo širdis, ir akys iš džiaugsmo sušvitėjo.
užšvitė́ti, ùžšvita, -ė́jo. sužibėti, sublizgėti: Ginklai nuo saulės užšvitėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>švitė́ti, </b>švìta (-ė́ja), -ė́jo. švytėti: <br/>1. Saulė iš rytų tiek švìta, tiek švìta! Žvaigždės švìta. Pilnas mėnuo visas švìta. Atlėkė ugnies šviesa švitą̃s paukštis. Naktį gaisrai tenai švitėjo. Švitės kaipo žvaizdės. Šiuomi laiku labai gražus vaivorykštis švitėjo. Ant kalnelio pro langą švita žiburys. Švitėjo blanki saulėlydžio pašvaistė. <br/>2. Žveng žirgeliai, švit rateliai. Mašinos švìta švitė́te – kaip reik važiuoti, nėr kur dėti. Vieta nugyventa, bet arkliai tebėr švitą̃, kaip nutekinti. Švitėti turės kardas. (Drabužio) krūtinė pažaliavusi švìta. Švitėjo [vežimas], kad ir akys raibo. Marelė garbstys, ašarosis girgždančių bačiukų, švitančios suknės. Sienas parėdydavo švitančiais akminaičiais. Kipelį turi teip nusišviesti, ka švitė̃tum. Ant jos krikštužio švit aukso pavardelė. Auksas ir peline švita. <span class="explanation">būti labai išsipuošusiam: </span> Gražiai apsidarė ir ji švitė̃s. Pasiėmusi tus pastrajus, batais gražiausiais, ka švìta! <br/>3. Galvoje jau ima švitėti plikė. <br/>4. Siena švìta kiaurai. Jei kur švìta, anos. užmūrija. <br/>5. Brazgys švitėjo džiaugsmu. Nepalaužiama valia švitėjo jo akyse. Jo veide švitėjo palaima. <br/>6. <span class="explanation">švisti, šviesėti. </span> <br/><b>atšvitė́ti, </b>àtšvita, -ė́jo. <span class="explanation">švitant, žibant ateiti, artėti: </span> Po geros valandos – atmirga, atšvita, atgiesta paraižais: vyrai storai, motriškos plonai. <br/><b>iššvitė́ti, </b>ìššvita, -ė́jo; iššvytėti. <br/><b>nušvitė́ti, </b>nùšvita, -ė́jo. <span class="explanation">spindint, žibant nusileisti: </span> Žemyn nušvitė́ti. <br/><b>pašvitė́ti, </b>pàšvita (-ė́ja), -ė́jo. <span class="explanation">pašviesti. </span>. Saulė teisybės mumus pašvitėjo. <br/><b>sušvitė́ti, </b>sùšvita, -ė́jo. sušvytėti: <br/>1. Čia sušvitėjo! Čia, čia, tarp medžių!. Žmogaus sąmoningumas turi būt sušvitėjęs, tarsi jis degte degtų. <br/>2. Ak! Ir nudžiugo širdis, ir akys iš džiaugsmo sušvitėjo. <br/><b>užšvitė́ti, </b>ùžšvita, -ė́jo. <span class="explanation">sužibėti, sublizgėti: </span> Ginklai nuo saulės užšvitėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.