sutrūsti
trū̃sti, -ia, -ė.
1. triūsti: Jai kuknio [je] betrū̃siant sakė tas kūdikis. Moters namieje trūsdavo ir į lauką eidavo. Jis negulėjo, jis vaikščiojo, trūsė da. Pajodė, vėl tą žirgą paleido, o pats vėl apsirišęs galvą skuduriu trūsia apie savo darbą. Petrukas trū̃sė, bet vis tiek gaudavo mušt. Kad ji trū̃sė prie darbelio, – gražus liemenėlis. Trūsėsi be atilsio. Jau vakaras, reikia trū̃stis, jau kiaulės rėkia. Trū̃siasi bobutė, dyka nestovi. Na, reiks eit trū̃stis, užteks plepėt. Trū̃skis i trū̃skis, boba, – atsibosta. Aš keliuosi, trūsiúosi, tai ir vaikai negali miegot, padeda ma [n]. Runkelius kaupk, trū̃skis sau. Aš tę eidavau trū̃sties.
2. taisyti, ruošti: Kai tuodu jiedvi namon parlydėjo, iš džiaugsmo turėjo tuoj už stalo sėst, o jiedvi vakarienę trūsė. Sode ką jis tę trū̃sė, nežinau. O ji tuo stojo linksma, viską trūsiasi, verda valgyti.
3. rūpintis: 1889 m. valsčionys kur kas daugiau trūsėsi apie pirkimą žemės nekaip 1888 m.
aptrū̃sti, -ia (àptrūsia), àptrūsė. aptriūsti 1: Čia pakursi ugnį, šaukštus suplausi ir viską galėsi aptrūst. Tad apliuobdavo, aptrūsdavo save ir savo du kambareliu. Liovėsi Jonas klausęs moterų, pakilęs išėjo apsitrūsti apie tvartus. Darbo to daug, tai ir nespėju apsitrū̃st. Tegu miega, matai, kiek ji trūso turė [jo],
kol apsitrūsė. Apie namus apsitrūsiù, kam čia dirbt, svetimiem iki valiai liks. Dabar aš vis apsìtrūsiu namuose. O ka apsìtrūsi, jau mane šaukia tėvulis. Parėjo namo, viską apsìtrūsė.
ištrū̃sti, -ia, ìštrūsė. ištriūsti.
nusitrū̃sti, -ia, nusìtrūsė kurį laiką triūsti, ištriūsti: Jisai … savo amžią nusitrūsė už pasisekimą savo brolių.
patrū̃sti, -ia, pàtrūsė
1. patriūsti: Rykmetį diedas pirmiaus atsikėlė, patrūsė po lauką, atėjęs barasi ant savo bobos.
2. pasirūpinti, pasistengti.
sutrū̃sti, -ia, sùtrūsė. sutriūsti: Viskas mano rankomis sutrūsta, išrūkyta, išdžiovinta. Sutrūsę viską, vyrai išnyko iš Gardino.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.