trýpčioti, -ioja, -iojo. trypčióti, -iója, -iójo;
1. mindžikuoti, trypinėti: Trypčiójo trypčiójo, nedrįso šnekinti. Ko tę trýpčioji apie duris – eikš prie stalo! Ana. nesispardo, ale trýpčioja vietoje ir negalima pamelžt. Svečias trypčiojo nesmagiai ir vis atsiprašinėjo, kad sutrukdęs. Jis ėmė greitai vaikščioti, teisingiau – trypčioti beveik toj pačioj vietoj, nes vaikščioti nebuvo kur. Sergąs arklys trypčioja nuo vienos kojos ant kitos, mojuoja galva į viršų ir žemyn.
2. po truputį krutėti mažai ką padarant, tupinėti: Taip ir trypčiojo visą dešimtį metų aplink visus darbus, nė nagų neprikišdamas prie bet kurio. Kad eini – netrypčiók, kad šneki – nemykčiok.
patrýpčioti. kiek trypčioti, mindžikuoti: Vaikai patrypčiojo, pastipuliavo, apsikeitė vietomis ir, valandėlę patylėję, suklego vienan balsan. Patrypčiojo patrypčiojo – tarsi abejingai pradėjo teirautis ir klausinėti, ar važiuoju į Peterburgą.
pratrýpčioti. kurį laiką trypčioti, mindžikuoti: Žadėjo eiti, o pratrypčiójo vieto [je].
sutrýpčioti. trumpai patrypčioti, pamindžikuoti: Vikaras sutrypčiojo vietoje lyg padams svylant. Varna medyje sutrypčios kojomis ar sausa šakelė trekštelės, tu jau ir dairykis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.