sutvėrim|as
1. -> 2 sutverti (veiksmas).
2. sąvarža: Siena nesilaikys be sutvėrimų.
3. ntk. = kūrinys.
4. ntk. = padaras 2 1 sutv|erti, sutveria, sutvėrimėrė sugriebti, sučiupti: sutvėrimėrė už pečių ir laiko. sngr.:
Eina susitvėrę rankomis (susiėmę, susikibę). sutvėrimėrimas Žiūrėk: [2 sutverti] [kūrinys] [padaras].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.