x
šaukl|ys, šauklė dkt.
1. v. istor. asmuo, kuris skelbdavo, pranešdavo žinias: Karo šauklys
2. prk. skelbėjas: Tiesos šauklys Pavasario šauklys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.