šeriaĩ.
1. ketera.
2. antžeminių augalo dalių plaukeliai: Šakėti šeriai.
3. vilnos, plaukai (ppr. ožkos): Verpė ožkų šerius.
4. toks nervinis vaikų negalavimas, pasireiškiantis irzlumu, kaprizingumu (šiltai vystomam imą augti ant kūno dygūs plaukeliai ir durti): A tik nereiks tavi vestis į pirtį šerių varyt!
šeriaĩ áuga darosi užsispyręs, ima ožiuotis. Nu, vaikel, a tik tau nepradėjo šeriaĩ áugt, ka su tavim nebegal susišnekėt.
šeriùs varýti bausti, mušti, kad nebūtų užsispyręs, nesiožiuotų: Nu jau kito nieko čia nepadarysi, reiks jau tau šeriùs varýt!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.