x
šipul|ys
1. mažas šakalys, skala: Užsidegė šipulį. Praskaldyk šipulių. Atsiskėlė šipuliuką.
2. paprastai dgs. sudaužyto daikto skeveldra: Sudraskė tą kelmą į šipulius. prk.: Į šipulius sudaužė priešų
dalinį (visiškai sumušė). Kaip šipulys (labai liesas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.