x
šon|as
1. viena iš dviejų daikto pusių, esančių tarp priekio ir užpakalio: Spintos šonas Trapecijos šonas
2. vieta, esanti tarp priekio ir užpakalio: Šukuoja plaukus į šoną. Iš šonų spaudžia.
3. pusė,
paviršius: Katras gerasis šonas (audeklo)?
4. dešinė ar kairė liemens, kūno pusė: Dešinį šoną skauda, diegia. Jis sėdėjo šonu į mane. Gulėti ant šono. Vartytis nuo šono ant šono.
5. šnek. šalis, kraštas: Jų šone
nebuvau. Debesys anuo šonu nuėjo. Iš katro šono šunys loja? Po šonu (visai netoli). šonais leisti (labai juoktis). šonus skalbti (mušti).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.