švilpikas

švilpikas
1. zool. didokas kailinis urvinis graužikas (Marmota).
2. ryt. iš miltų ar bulvių ant rėčio ar tarkos susukamas kukulis švilp|ti, švilpia, švilpė
1. lūpomis, švilpine ar kuo kitu išpūsti
garsą: Vaikas švilpia kieme. Fabrikas švilpia.
2. su garsu pūsti, skrieti: Vėjas švilpia medžių šakose. Kulkos švilpė pro šalį.
3. šnek. smarkiai ką daryti (mesti, bėgti, važiuoti, lėkti): švilpk per tvorą tą pagalį. švilpia,
pasikinkęs arklį, į miestą. švilpėjas, švilpėja dkt. švilpikas, švilpikė dkt. švilpimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svilpikas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	švilpikas 1. zool. didokas kailinis urvinis graužikas (Marmota). 2. ryt. iš miltų ar bulvių ant rėčio ar tarkos susukamas kukulis švilp\|ti, švilpia, švilpė 1. lūpomis, švilpine ar kuo kitu išpūsti garsą: Vaikas švilpia kieme. Fabrikas švilpia. 2. su garsu pūsti, skrieti: Vėjas švilpia medžių šakose. Kulkos švilpė pro šalį. 3. šnek. smarkiai ką daryti (mesti, bėgti, važiuoti, lėkti): švilpk per tvorą tą pagalį. švilpia, pasikinkęs arklį, į miestą. švilpėjas, švilpėja dkt. švilpikas, švilpikė dkt. švilpimas.