tandùs, -ì. tañdus, -i.
1. standus, nelankstus, kietas: Tandì viela, nesulenksi. Ar jis. tokis tandùs. Plaukai supinti į kasą, paskui susukti į tandų kuodą. Tai ir tandùs medžias kapot malkai.
2. glaudžiai prisispaudžiantis ar suspaustas: Tandžiai (sunkiai) užsidaro durys, tañdžios. Mano maišas tandùs (siauras) .
tañdžiai. Tandžiai sukas raktas, kad vos gali pasukti, t. y. tampriai. Per tañdžiai suspaustas ratas. Ale tañdžiai invarei kuolą! Suleisk lentas tañdžiai, kad vanduo iš bačkos nesisunktų. Labai tañdžiai žiponėlis pasiūtas, vos užlenda.
3. atkaklus, užsispyręs, kietas: Jis tandùs žmogus, sunku iš jo ištraukt. Tandì boba, tai išdera [pirkdama]. Ans yra tamprus pry mokslo, kalbos, t. y. tandus. Tandì merga prieg darbi.
4. labai taupus: Jų tėvas labai tandùs, be reikalo cento neišleis. Prašyk neprašęs – nieko neišprašysi: jis be galo tañdus.
5. tingus: Tingus, rambus, tandus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.