terpu

terpù. ter̃pu, térpu. terp:

1. Indemi ką terpu ko. Kaip te jauną terpù senų ir guldo. Aš pūkšt terpù jų ir atsisėdu. Tau terpù kojų pakritęs [daiktas]. Plėnės ter̃pu kojom buvo [ūdrai]. Kert' šerdėn i terpù šakų, tada skils [rąstelis]. Geriau aš darbą dirbdama numirsiu ter̃pu ežių negu lovoj rėkdama. Dedam samanas ter̃pu bal'kų. Nuspėk, kas yra terpù tų torielkų. Terpu lentų cypia pelės. Ter̃pu trijų lotų išpina karklais. Jaučias baisią kakle turi sylą – jam ter̃pu ragų duok geležia kokiąj, tai jis neatboja nieko. Ne an stalo valgo, o ter̃pu klyno beria. Pieska terpù dantų grikšės [nenuplovus grybų]. Spragulė terpù dantų. Terpu pirštų labai iššunta. Varpau terpu dantų. Terpù dviejų bokštų panelė stovėjo. Neseka prieit terpù tų krantų. Žmogus važiav [o] terpù dviej ežerų. Pavasarį kūlius kluone kraustė ir rado terpu kūlių ir kluono sienos ažlėkus aukštyn kojom. Pieva terpù ravų ana. Ter̃pu šitų kiemų miškas buvo. Aš ter̃pu jūs nelendu, ugnies nekuriu. Svotai pasisodino ją terpù savę. Terpu mūs kojelių upelė tekėjo. | Motina jaunuosius patinka ter̃pu durų. Pelė bėga, terpù durų sustojo ir stovi. Terpù mūs do buvo mergiotė (dar buvo gimęs vienas vaikas) . Nekišk pirštų terpu durų, bo nuvers. Par pilvą gysla, terpu kojų veselija. Mes ter̃pu Seirijų ir Leipalingio.

2. Terpù miškų duoda arus – dykiai rausia. Aš gyvenu ter̃pu pievų. Ter̃pu miškų tas ežeras, gražus, senas, klampumynas aplinkui. Ana. sumygta terpù ežerų. Yra mažas ežerėlis terpù raistų. Žemai, térpu vandenų – žydų kapai. Laukuosa terpù rugių tai dar nenušienauta. Čianaja bjauriausia gyvent ter̃pu šitų kalnų – oras nepersimaino. Kažin kas antvedęs terpù tokių pagriovių, terpù tokių kalnų, kad visas išsigandęs. Ter̃pu šakų laksto voveraitė. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri, terpù jų kiškiai guli, kurapkos vaikus peri. Terpu žolynų bitelės siaudžia. Jiej. laužo, laksto terpù pamidorų. Anos. terpù gailių, ir apiblogsta žmogus. Terpù uogų buvo obuolaičiai. Oi ir užaugo balta liepelė terpu trijų berželių. Tartum iš terpù puirių tokie kvapai kilo. Prapuolo terpù rankų, ir neradau. Pasdalykit medžius terpù savę. Terpù visų svetimų visi stumdo. Kančias, kurias sūnus tavo kent, terpu mūsų padalyk. Terpù dvie i gana pensijos. Terpù abie vaikų šešioliką [rublių alimentų] gauna.

3. Jie ter̃pu miško gyvena. Bijočia térpu girios būt. Terpù kitos susiedijos [bobutė] būt pražuvus (būtų buvę sunku gyventi) . Oi ir išstatė, išbudavojo terpu dvaro klėtelę. Aria varguolėlis terpu dirvonėlio. Kiek terpu mūsų meilių žodelių! Kap mes buvom trys sesytelės, terpu mūs trijų vienas brolelis. Dieve, suteik (sutak) pakajų terpu savo mūrų.

4. Terpù vyrų trinasi, ižmoksta visep šnekėt. Terpù vaikų neintiksi jiemi. Térpu jų maišos jų vaikai. Tep ir teršies terpù žmonių. Terpu ubagų pamatė jis savo motiną. Terpù gudų lietuvių sodžius. Terpù savų, sako, ir žebravot gerai. Ne miške gyvenu, ter̃pu žmonių. Ter̃pu belgudų gyvenu, tai ir kalbėt nemoku. Tranai atsiranda dykai terpù bičių. Augo viena sesyčiukė terpù broliukelių. Térpu durnių ir razumniem gerai.

5. Buvo razumni vadinami terpù mūsų. Terpu šilų medžių yr ir juodalksnių. Seniausias terpu senųjų.

6. Anys ter̃pu savę ūtaria, aš žinau ką. [Karaliai] šneka terpù savę, kas pirmiausia karą praloš. Terpù mūs kalbant, jam vėžys. Azierkai ir dar̃ terpù savę lietuviškai kalba. Terpù savę tykiai [kalbasi]. Ter̃pu savę namie mes vis lietuviškai ir lietuviškai. Tik kvatojas ter̃pu savęs – jauni, kas jiem. Tęnai ne paukšteliai, tik jauni berneliai terpù savę kalbėjo. Ne tiek ant rūtų žalių lapelių, kiek terpù mūsų meilų žodelių. Seniau tik terpù savų vedėsi, iš savo kaimo. Kai ter̃pu savęs, lietuviškai visą šitą šaukia. Mės ter̃pu savę gražiai sugyvenam. Kokie piktumai terpù giminų! Karas ėjo i nuėjo, sakyt, o žmones terpù save prasižudė. Anys mušės terpu savę. Ale ir susiklausymas terpu jų buvo. Kas terpù jūs buvo, neprispažink. Kaipo terpu kitų senas Tertulionas kalba.

3. tarp 8: Terpù tokio laiko atvažiuos po dešimtos.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>terpù</b>. ter̃pu, térpu. terp: <br/>1. Indemi ką terpu ko. Kaip te jauną terpù senų ir guldo. Aš pūkšt terpù jų ir atsisėdu. Tau terpù kojų pakritęs [daiktas]. Plėnės ter̃pu kojom buvo [ūdrai]. Kert' šerdėn i terpù šakų, tada skils [rąstelis]. Geriau aš darbą dirbdama numirsiu ter̃pu ežių negu lovoj rėkdama. Dedam samanas ter̃pu bal'kų. Nuspėk, kas yra terpù tų torielkų. Terpu lentų cypia pelės. Ter̃pu trijų lotų išpina karklais. Jaučias baisią kakle turi sylą – jam ter̃pu ragų duok geležia kokiąj, tai jis neatboja nieko. Ne an stalo valgo, o ter̃pu klyno beria. Pieska terpù dantų grikšės [nenuplovus grybų]. Spragulė terpù dantų. Terpu pirštų labai iššunta. Varpau terpu dantų. Terpù dviejų bokštų panelė stovėjo. Neseka prieit terpù tų krantų. Žmogus važiav [o] terpù dviej ežerų. Pavasarį kūlius kluone kraustė ir rado terpu kūlių ir kluono sienos ažlėkus aukštyn kojom. Pieva terpù ravų ana. Ter̃pu šitų kiemų miškas buvo. Aš ter̃pu jūs nelendu, ugnies nekuriu. Svotai pasisodino ją terpù savę. Terpu mūs kojelių upelė tekėjo. | Motina jaunuosius patinka ter̃pu durų. Pelė bėga, terpù durų sustojo ir stovi. Terpù mūs do buvo mergiotė <span class="explanation"> (dar buvo gimęs vienas vaikas) </span>. Nekišk pirštų terpu durų, bo nuvers. Par pilvą gysla, terpu kojų veselija. Mes ter̃pu Seirijų ir Leipalingio. <br/>2. Terpù miškų duoda arus – dykiai rausia. Aš gyvenu ter̃pu pievų. Ter̃pu miškų tas ežeras, gražus, senas, klampumynas aplinkui. Ana. sumygta terpù ežerų. Yra mažas ežerėlis terpù raistų. Žemai, térpu vandenų – žydų kapai. Laukuosa terpù rugių tai dar nenušienauta. Čianaja bjauriausia gyvent ter̃pu šitų kalnų – oras nepersimaino. Kažin kas antvedęs terpù tokių pagriovių, terpù tokių kalnų, kad visas išsigandęs. Ter̃pu šakų laksto voveraitė. Žali ėgliai kaip kvietkai po dirvonus keri, terpù jų kiškiai guli, kurapkos vaikus peri. Terpu žolynų bitelės siaudžia. Jiej. laužo, laksto terpù pamidorų. Anos. terpù gailių, ir apiblogsta žmogus. Terpù uogų buvo obuolaičiai. Oi ir užaugo balta liepelė terpu trijų berželių. Tartum iš terpù puirių tokie kvapai kilo. Prapuolo terpù rankų, ir neradau. Pasdalykit medžius terpù savę. Terpù visų svetimų visi stumdo. Kančias, kurias sūnus tavo kent, terpu mūsų padalyk. Terpù dvie i gana pensijos. Terpù abie vaikų šešioliką [rublių alimentų] gauna. <br/>3. Jie ter̃pu miško gyvena. Bijočia térpu girios būt. Terpù kitos susiedijos [bobutė] būt pražuvus <span class="explanation"> (būtų buvę sunku gyventi) </span>. Oi ir išstatė, išbudavojo terpu dvaro klėtelę. Aria varguolėlis terpu dirvonėlio. Kiek terpu mūsų meilių žodelių! Kap mes buvom trys sesytelės, terpu mūs trijų vienas brolelis. Dieve, suteik (sutak) pakajų terpu savo mūrų. <br/>4. Terpù vyrų trinasi, ižmoksta visep šnekėt. Terpù vaikų neintiksi jiemi. Térpu jų maišos jų vaikai. Tep ir teršies terpù žmonių. Terpu ubagų pamatė jis savo motiną. Terpù gudų lietuvių sodžius. Terpù savų, sako, ir žebravot gerai. Ne miške gyvenu, ter̃pu žmonių. Ter̃pu belgudų gyvenu, tai ir kalbėt nemoku. Tranai atsiranda dykai terpù bičių. Augo viena sesyčiukė terpù broliukelių. Térpu durnių ir razumniem gerai. <br/>5. Buvo razumni vadinami terpù mūsų. Terpu šilų medžių yr ir juodalksnių. Seniausias terpu senųjų. <br/>6. Anys ter̃pu savę ūtaria, aš žinau ką. [Karaliai] šneka terpù savę, kas pirmiausia karą praloš. Terpù mūs kalbant, jam vėžys. Azierkai ir dar̃ terpù savę lietuviškai kalba. Terpù savę tykiai [kalbasi]. Ter̃pu savę namie mes vis lietuviškai ir lietuviškai. Tik kvatojas ter̃pu savęs – jauni, kas jiem. Tęnai ne paukšteliai, tik jauni berneliai terpù savę kalbėjo. Ne tiek ant rūtų žalių lapelių, kiek terpù mūsų meilų žodelių. Seniau tik terpù savų vedėsi, iš savo kaimo. Kai ter̃pu savęs, lietuviškai visą šitą šaukia. Mės ter̃pu savę gražiai sugyvenam. Kokie piktumai terpù giminų! Karas ėjo i nuėjo, sakyt, o žmones terpù save prasižudė. Anys mušės terpu savę. Ale ir susiklausymas terpu jų buvo. Kas terpù jūs buvo, neprispažink. Kaipo terpu kitų senas Tertulionas kalba. <br/>3. tarp 8: Terpù tokio laiko atvažiuos po dešimtos.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.