x
terš|ti, teršia, teršė
1. daryti nešvarų, bjauroti: Kiemą šiaudais, šiukšlėmis teršti Vandenį teršti Kambarį teršti Blogas paukštis, kuris savo lizdą teršia (folkloras). sngr.: Kam tau terštis su tais spaliais!
2. prk.
gadinti, bjauroti (garbę, vardą).
3. prk. daryti negryną: Teršti kalbą svetimybėmis.
4. šnek. greitai ką daryti (bėgti, skristi, važiuoti): Jau reikės teršti namo. Dangumi teršia lėktuvai. teršimas teršimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.