tėvon|is, tėvonies v. 1. senoviškai kas seniausias iš giminės. 2. tėvo turto paveldėtojas, įpėdinis. 3. žr. tėvūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė ji bus patalpinta vietoj esamos.