.
tiktaĩs. tiktáis, tìktais; tiktai:
1. Medaus maža, bitės turi kiek dėl saũ tiktaĩs. Ji tiktaĩs gulėt o miegot težino. Tìktais klausės ir sėdėj [o],
tylėj [o]. Tiktaĩs savaitę pasirgo ir numirė. Tìktais rublį duoda [už dienos darbą]. Lengviai dirbo, tiktáis reikėjo apšluot. Bobos tìktais gulia mieste: vyruo ne ėsti [pataiso],
ne drobužio [išplauna]. Iš mūso viso kaimo tiktaĩs du ejo mokyties. Kai apsiženijom, tìktais buvo jo kūtė pastatyta. Mes augom aštuoniolika vaikų, ant galo galop tiktaĩs likom aštuoni. Tiktáis tu jau žinai, o kitas tai jau nieko nepranta. Tad vyskupas mislijo tìktais apie savo smertį. Daba po pietų teišejom tiktaĩs ravėti. Tėvas numirdamas visą savo gerybę paliko razumniem, o durniu tiktaĩs grytelę. Tiktaĩs pats ponas Dievas žino.
2. Tiktaĩs prilėkus tuoj tėvu ranką pabučiavo. Tiktaĩs keberėkš – i pagriuvo. Nustumdyta mažilikė vaikas, nabagelė, visi tiktaĩs kraušo i kraušo. A velnias čia tiktaĩs muni nešė! Tiktaĩs važiuojam ir žiūrim – atsiveja. Tiktaĩs veizu – zuikis atleka. Tìktais jin norėjo nutraukt obalį, kaip durnius capt už uodegos ir nebepaleidžia. Prisijuokėm iš tų jo štukų, kiek tiktaĩs gana. Kaip tiktaĩs nedirbsi, i neėsi. Bijodavo labai, kad tiktaĩs neužgautų. Tai su nagais bernas – ką tiktaĩs paima, tą padaro. Medžiai apšarmoję kaip tiktaĩs vidužiemy.
bèt tiktaĩs prastas, netikęs; prastai: Iš jo kalvis – bèt tiktaĩs.
kaĩp tiktaĩs
1. kiek arba kaip reikiant: Pripylė bulbų kàp tiktaĩs. Abudu nebegali i nori viską padaryt kaĩp tiktaĩs.
2. visiškai, labai: Stasys sušalo, net šokinėja, visas dreba kaĩp tiktaĩs. Tu kaĩp tiktaĩs tikęs daktaru būti.
nè tiktaĩs čia dabar. Nè tiktaĩs, kur jis dabar mus veža?!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.