trauk|a
1. fiz. dalelių, kūnų, sistemų sąveika, nuo kurios tarp jų mažėja atstumas; priešingai stūma 3: Elektrinė, gravitacinė trauka Žemės traukos jėga.
2. pūtimas: Vėjo trauka (skersvėjis). Nėra traukos, krosnis
rūksta.
3. skridimas, keliavimas: Pirmoji paukščių trauka pavasarį.
4. traukiamoji jėga: Arkliai ar kitokie traukos gyvuliai Žiūrėk: [stūma].
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.