trupin|ys
1. nutrupėjęs ar nutrupintas gabaliukas: duonos trupinys, trupiniukas, trupinėlis. trupinių pribiro.
2. mažas gabalas: Paima trupiniuką - tuoj barasi. Davė trupinį mėsos. Nė trupinio burnoje neturėjau (visai
nevalgęs). Trupinius (kieno) surinkęs (labai panašus).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.