.
turmà. turmas:
1. Vaikai žmonių susitarė budavot miestą su labai aukšta turma.
2. Pakliuvo turmõn. Pažudė žmonių daugel, visa vientara turmà laukia. Už vogimą pateko tur̃mon. Kad eisma turmõn, tai abudu mės dabar, – va tau kalbėt! Tujaus pašaukė tarnus savo ir liepė į turmą tamsią pasvadinti. Ažu tai kalinio sėdėjo turmoj. Neišsižadėk nei turmõs, nei tarbos. Turmõs dures plačios ineit, ė išeit siauros. Turmõj dugno nebus (ilgai reikės kalėti) . Mandriejai turmosè, smarkiejai kapūse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.