tūžìmas. tužìmas. tū́žimas. →. tūžti
1.
įtūžìmas. įtužìmas. →. įtūžti:
1. Sultono įtūžimas tartum rūkas išnyko. Pasiutęs tavo ir įtū́žimas, nežinau dėl ko. Pikta buvo bernui, ne kartą įtūžimas apimdavo. Išliejęs dalį įtūžimo apsisuko įsakęs skubiai važiuoti. Tai nebuvo tas laikinas pyktis, kuris kiek palaukus praeina, tai buvo įtūžimas, kuris nuo susivaldymo auga. Jį nugalėjo likimas ir Heros baisus įtūžimas. Iki penkių lyja be atodūsio, tropišku įtūžimu.
2.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.