x
užbrauk|ti, užbraukia, užbraukė
1. išbraukti, kas parašyta: Kai negerai parašo, užbraukia.
2. uždegti braukiant: Užbraukti degtuką. sngr.: Užsibrauk degtuką ir pasišviesk.
3. užsklęsti, užkišti: Užbrauk priemenės
duris. sngr.: Mes guldami visados užsibraukiame.
4. uždirbti, linus braukiant: Neką aš ten teužbraukiau.
5. šnek. užduoti, užkirsti: Kad aš tau užbrauksiu su diržu! užbraukimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.