x
užkabin|ti, užkabina, užkabino
1. padaryti, kad kabėtų; uždžiauti, užkarti: Užkabinti kepurę ant kablio. sngr.: Užsikabinti ant peties šautuvą.
2. užleisti kablį: Užkabinti langą. sngr.: Naktį užsikabindavo duris.
3.
užkliudyti: Jautis užkabino avį ragu. sngr.: Ratas užsikabino už stulpo.
4. paimti naudotis ar vartoti: Mėsos nė neužkabina.
5. ieškoti priekabių: Ko jis manęs užkabina!
6. prk. pradėti: Jis jau devintą
dešimtį (metų) užkabino. užkabinimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.