kariáutojas, -a. kas kariauja, kovoja kare: Jų kraštas visuomet buvo vieta, per kurią vaikščiojo kariautojai. Esmi kariautoja. Kas pats ginklą meta, ne kariautojas. Taip ir aplink Odisėjų, kariautoją tvirtą, gudruolį, suko daugybė trojėnų tvirtų. Trojos kariautojams duok tiek stiprybės. Žemę paveržė nuo valdytojų kariautojai ir valdytojus pavertė į savo vergus. Buvęs didis kariautojas. Ansai smarkus kariautojas tavo. Kiekvienas kūrėjas turi būti kariautojas. Užpuolikai kariáutojai.
apkariáutojas, -a. kas apkariauja: Kraštą yra valdę tai vieni, tai kiti apkariautojai.
nukariáutojas, -a. kas nukariauja.
užkariáutojas, -a. kas užkariauja: Užkariautojai slavų žemėse kūrė savo pilis, miestus. Užkariautojai ne visados buvo vertingesni už užkariautuosius. Gulėjo galva išdidaus užkariautojo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.