vėlai

vėlaĩ.

1. tam tikro laiko tarpo (dienos, sezono) pabaigoje: Vėlai ant vakaro. Nuog to nusprausimo kap apsirgau, tai gana man: nei anksti ryto, nei vėlaĩ vakaro nesmaudžiau. Ana ejusi vėlaĩ iš kūlės naktį. Gaspadorius išpildė visą, ką tik ponas jam liepė ir sugrįžo namo vėlaĩ naktį. Nevalgęs taigi po pietų [išėjo] vėl kelmus kapot iki vėlai vakarą. Kukavau rytelį, vėlaĩ vakarėlį, nieks n’išgirdo, nesuprato, kad mano balselis. O kad aš kėliau vėlai rytelį, tai sakė anyta, kad tinginėlė. Jei kurmiai rudenį vėlai kelia žemę, bus šilta. Jei nori, kad vištos nekapstytų daržų, sėk juos vėlai vakare, kada jos tupi. Jei medžiai pradeda vėlai rudenį žydėt, tai ruduo bus šiultas ir ilgas. Į vakarą jau vėlaĩ vėlaĩ gulsi, jau saulė seniai būs užsileidusi. Ans jau vėlaĩ, matai, iš Mažeikių parsiplovė. Par rugiapjūtę vėlaĩ gulam, anksti keliams. Galiu ir vėlai atgulti, nereik rytą kelti kulti. Nesigailėk vėlai atsigulęs, jaunas apsiženijęs.

2. po įprastinio ar deramo laiko: Vėlai jau tu nuspirkai šiemet paršelius, neužaugs. Per vėlaĩ padarė bacėnui lizdą. Vėlaĩ pasėjau [miežius],
tai neauga, vietoj stovi. Vėlaĩ sėtos bulbės, da nepriejo. Vėlaĩ pasėjau avižas. Mūso da nesudygo: vėlaĩ tesėjėm. Burokai nesudygo, tai tada vėlaĩ pasodino ropes. Buvo šlapia, jau vėlaĩ labai, nei kaip susivežt [malkas]. Jei nori viską iškult, tai i vėlaĩ prieina. Va tau vėlaĩ išeit, reikia lėkt dryža burna (sušilus) . Išsišeria vėlaĩ i išstipelioja vištos ažtat. Vėlaĩ eini darban. Pietūs vėlaĩ būdavo, kokioj trečioj (trečią valandą) . Kada anksti pavalgau, kada vėlaĩ, visaip. Vėlaĩ pasodinau, koki te cibuliai. Vėlaĩ dar̃ žmones pradeda dirbt, po dvidešimti metų. Pelenijos dieną visi išbunda vėlai. Ana vėlaĩ neša pieną ryto. Vėlaĩ laidė karvę, tai nesuejo (netilpo) [pienas]. Vėlaĩ žanyties reik, ka turi jau dvidešimti penkis metus. O kurime tiktai čėse būsi teip šūkterėtas ton vinyčion nuog jo, būk anksti, būk vėlai, nieko nesibijok apie užmokėjimą savo, kad paguldysi jampi vierną nodieją savo. Vėlai susiprasi ir laiko neberasi. Kas per daug skubinasi, tas vėlai darbą baigia. Anksti balnojo, vėlai išjojo. Vėlaĩ atsikėlęs liksi nevalgęs ir negėręs. pavėluotai: Sutraukti pirštai – vėlaĩ gipsan indėjo. Viskas jau per vėlaĩ buvo, i mirė. Vėlai beatvažiavo gaisrinė. Ūminį arterijų nepraeinamumą dažnai sunku atpažinti ir todėl jis vėlai diagnozuojamas. Kap atsimins, ką negerai darė, bus vėlaĩ.

3. paskiausiu laiku, neseniai: Čia mašinos labai vėlaĩ, tik priš pat vainas atsirados.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'velai' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>vėlaĩ</b>. <br/>1. <span class="explanation">tam tikro laiko tarpo (dienos, sezono) pabaigoje: </span> Vėlai ant vakaro. Nuog to nusprausimo kap apsirgau, tai gana man: nei anksti ryto, nei vėlaĩ vakaro nesmaudžiau. Ana ejusi vėlaĩ iš kūlės naktį. Gaspadorius išpildė visą, ką tik ponas jam liepė ir sugrįžo namo vėlaĩ naktį. Nevalgęs taigi po pietų [išėjo] vėl kelmus kapot iki vėlai vakarą. Kukavau rytelį, vėlaĩ vakarėlį, nieks n’išgirdo, nesuprato, kad mano balselis. O kad aš kėliau vėlai rytelį, tai sakė anyta, kad tinginėlė. Jei kurmiai rudenį vėlai kelia žemę, bus šilta. Jei nori, kad vištos nekapstytų daržų, sėk juos vėlai vakare, kada jos tupi. Jei medžiai pradeda vėlai rudenį žydėt, tai ruduo bus šiultas ir ilgas. Į vakarą jau vėlaĩ vėlaĩ gulsi, jau saulė seniai būs užsileidusi. Ans jau vėlaĩ, matai, iš Mažeikių parsiplovė. Par rugiapjūtę vėlaĩ gulam, anksti keliams. Galiu ir vėlai atgulti, nereik rytą kelti kulti. Nesigailėk vėlai atsigulęs, jaunas apsiženijęs. <br/>2. <span class="explanation">po įprastinio ar deramo laiko: </span> Vėlai jau tu nuspirkai šiemet paršelius, neužaugs. Per vėlaĩ padarė bacėnui lizdą. Vėlaĩ pasėjau [miežius], tai neauga, vietoj stovi. Vėlaĩ sėtos bulbės, da nepriejo. Vėlaĩ pasėjau avižas. Mūso da nesudygo: vėlaĩ tesėjėm. Burokai nesudygo, tai tada vėlaĩ pasodino ropes. Buvo šlapia, jau vėlaĩ labai, nei kaip susivežt [malkas]. Jei nori viską iškult, tai i vėlaĩ prieina. Va tau vėlaĩ išeit, reikia lėkt dryža burna <span class="explanation"> (sušilus) </span>. Išsišeria vėlaĩ i išstipelioja vištos ažtat. Vėlaĩ eini darban. Pietūs vėlaĩ būdavo, kokioj trečioj <span class="explanation"> (trečią valandą) </span>. Kada anksti pavalgau, kada vėlaĩ, visaip. Vėlaĩ pasodinau, koki te cibuliai. Vėlaĩ dar̃ žmones pradeda dirbt, po dvidešimti metų. Pelenijos dieną visi išbunda vėlai. Ana vėlaĩ neša pieną ryto. Vėlaĩ laidė karvę, tai nesuejo <span class="explanation"> (netilpo) </span> [pienas]. Vėlaĩ žanyties reik, ka turi jau dvidešimti penkis metus. O kurime tiktai čėse būsi teip šūkterėtas ton vinyčion nuog jo, būk anksti, būk vėlai, nieko nesibijok apie užmokėjimą savo, kad paguldysi jampi vierną nodieją savo. Vėlai susiprasi ir laiko neberasi. Kas per daug skubinasi, tas vėlai darbą baigia. Anksti balnojo, vėlai išjojo. Vėlaĩ atsikėlęs liksi nevalgęs ir negėręs. <span class="explanation">pavėluotai: </span> Sutraukti pirštai – vėlaĩ gipsan indėjo. Viskas jau per vėlaĩ buvo, i mirė. Vėlai beatvažiavo gaisrinė. Ūminį arterijų nepraeinamumą dažnai sunku atpažinti ir todėl jis vėlai diagnozuojamas. Kap atsimins, ką negerai darė, bus vėlaĩ. <br/>3. <span class="explanation">paskiausiu laiku, neseniai: </span> Čia mašinos labai vėlaĩ, tik priš pat vainas atsirados.

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

vėlai

#