vèliumas (welon). vẽliumas. vẽliūmas. veliùmas. vė̃liumas.
1. tiulinis nuotakos galvos papuošalas, vualis, šydas: Bažnyčion išvažiuoja su veliumù, ant rytojaus jau be veliùmo. Iš tinklelio padaro vẽliumą. Jaunosios su vẽliūmu ilgu ilgu, vẽliūmu jau iki žemės. Pirmoji draugė turėjo rūpyti ir vainiką, ir vẽliumą. Kai tuoktis važiavus, tai su veliumu, su brangiom sukniom, su apyrankėm, kaip dvarponė.
2. ketvirtainis užtiesalas mišių taurei apdengti.
3. daugumos jūrinių moliuskų lervų judėjimo ir maitinimosi organas (velum).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.