vienaly|tis, vienalytė
1. kuris vienos lyties: vienalyčiai žiedai.
2. prk. kuris vienos, vienodos sudėties, vienodo pavidalo, vientisas: Gryna medžiaga visuomet yra vienalytė. Romos valstybė nebuvo vienalytė. vienalytė masė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.