vienum|a
1. viena vieta, krūva: Miškai ir upė susilieja į vienumą.
2. vienatvė: Vienuma sukelia neviltį. Mėgsta tylą ir vienumą. Gyventi vienumoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.