vilioti

vilio|ti, vilioja, viliojo
1. traukti prie savęs, masinti, žavėti; masinant vadinti, kviesti: Mane vilioja gamtos grožybės. Gėlių kvapas vilioja vabzdžius. Vilioti į girią, iš namų. Pirkėjus vilioti viliojamas vaizdas. Kiekvieno
akį viliojo. Nuo močiutės dukrelę viliojau (d.). sngr.: viliojasi lengvu uždarbiu.
2. stengtis apgaulingai gauti: Ką tu iš jo vilioji?! viliojimas viliotojas, viliotoja dkt.

Įrašas
Paaiškinimas	vilio|ti, vilioja, viliojo 1. traukti prie savęs, masinti, žavėti; masinant vadinti, kviesti: Mane vilioja gamtos grožybės. Gėlių kvapas vilioja vabzdžius. Vilioti į girią, iš namų. Pirkėjus vilioti viliojamas vaizdas. Kiekvieno akį viliojo. Nuo močiutės dukrelę viliojau (d.). sngr.: viliojasi lengvu uždarbiu. 2. stengtis apgaulingai gauti: Ką tu iš jo vilioji?! viliojimas viliotojas, viliotoja dkt.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.