ypatùmas. → ypatus.
1. skiriamoji kokybė, ypatybė: Naujovės jutimas – brangus kiekvieno bolševikinio darbuotojo ypatumas. Prieveiksmiu reiškiame veiksmo arba ypatumo pažymį. Gyvulėlis turėjo visus šuns ypatumus.
2. vienatvė, atskiruma: Ilgas valandas praleisdavo ant ypatumo.
3. piktumas, nedorumas: Ir ypatùmas tos senės – baras ir baras. Toks senio ypatùmas, kad nei nemėgink perkalbėt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.