x
žabo|ti, žaboja, žabojo
1. dėti žąslus į nasrus: Arklys nesiduoda žabojamas.
2. prk. tramdyti, valdyti: Nežabota priespauda. žabojimas žabotojas, žabotoja dkt.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.