.
žė̃geliai.
1. ant gyvulio kaklo kabinama medinė trinka, kad negalėtų išlįsti pro tvoros ar gardo tarpą: Kiaulėms uždeda žė̃gelius, kad par tvorą nelįstų.
2. žėgliai 1: Jau čėsas šienaut žirniai, bo išsilukštis, reikia geriau nušienaut žali ir an žė̃gelių išdžiovint. Ačiuo Dievuo, avižos žė̃geliūse, dabar galia ir lyti.
3. žėgliai 3: Kiek ten visokių žė̃gelių reikia statant bažnyčią.
4. žėgliai
6.
5. žėglis 2: Uždėk žėgelius, reiks pradėt malt. Vėjas žaidė žėgeliais, čia drobę prispausdamas prie skersinių, čia nematomais pirštais barbendamas į ją iš priešingos pusės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.