žerg|ti, žergia, žergė
1. kojas skėsti; sėsti, skečiant kojas: Žergti ant arklio. sngr.
2. žengti plačiu žingsniu: Žergti per slenkstį. Milžinas kaip žergs žingsnį, tai kelios mylios (folkloras).
3. šnek. išsiskėtusiam
eiti: Pėsčiam žergti
4. pjaunant ar kerpant palikti: Žirklės žergia, nebekerpa. Atlašus dalgis žergia. žergimas žergimasis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.