žiaukčio|ti, žiaukčioja, žiaukčiojo su garsu tąsytis prieš vėmimą; paspringus kosėti, sprengsėti: Per daug prisivalgė ir žiaukčioja. Šuo paspringo ir pradėjo žiaukčioti žiaukčiojimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.