žiemótojas, -a.
1. kas lieka žiemoti. Paukščiai žiemótojai. Dar vienas žiemotojas buvo atsiradęs – baltasis gandras.
2. kas žiemoja, leidžia kur žiemą: Šios pempės čia buvo žiemotojos, atlėkusios galbūt iš mūsų kraštų. Maisto buvo pakankamai, ir žiemotojų sveikata nepašlijo. Tame sandėlyje, privilkę jūros išmestų rąstų, žiemotojai įsirengė tvirtą būstą. Kartais tokios žiemotojos [rupūžės] prabunda viduryje žiemos ir pradeda tyliai melodingai kurkti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.