žinojimas

žinójimas. → žinoti:

1. Nežinia, nežinojimas. Ne dėl žmonių žinójimo [tiesos],
dėl savo sąžinės. darai gerai. Dabar tarp žmonių tas žinójimas pražuvęs. Žinójimas bobų yra begalinis – velnio yra sėklų. Ale ir žinójimas gi: kur kas ką padarė, kur kas ką pasakė, – viską žino.

2. O kitąsyk tai kokia sena boba turėdavus su velniu žinojimą, tai ta viską, kas tik reikdavo, padarydavo. Apynojui pavestą vietą purena dėl žinojimo, ar giliai tenai geros žemės. Nemiela ir turtas, jei nežinai, iš kur jis gautas; be to žinojimo nėr man ramybės. Dėl žinojimo žinojo Chodkevičia, jog žemaičius neveiku teyr iš kelio išvesti.

3. → žinoti 4: Iš kur tu, sako, gavai žinójimą. Pri alaus reikia žinójimo gero (kaip padaryti) , o pri šnapšės nėko. Mokslo nežinojimas. Kad būtų ramybė. Kad būtų tvirti žinojimu – sūnus studijuoja. Nežinojimas – baisi jėga, kuri ir geriausius žmonių norus dulkėmis paverčia. Aktoriui pavyko išryškinti Skirgailą aukštinančius bruožus: jis ir nenurimstantis žinojimo bei išminties ieškotojas, ir tikinti šviesesne ateitimi asmenybė. Ir pagalvojo, kad didžiausias žmogaus turtas – žinojimas, kaip gyventi. Ale žmones tenai … gyvena pagoniškame nežinojime. Žinojimas yra proto apsisprendimas dalyko akivaizdumu. Ir turėk tu tiek tokio žinójimo: būdavo, jeigu tik debesys pasikelia, tai tik „ūkūk“, tai tik kad pasileis visos [kiaulės],
ir namo. Ir Dievas Ponas davė augti iš žemės visokius medžius … ir medį gyvenimo vidur žardžio, ir medį pažinties (žinojimo) gero ir pikto. Išganytojas apreiškė apaštalams ne visą savo dieviškąjį žinojimą. Žinojimas papučia, bet meilė pagerina. Ne tiktai nebūsi liuosas nuo grieko, ale dar piktesniai griešiji darydamas ką negerai par tokį nežinojimą. Ir jį. papildžiau dvasia Dievo, išmintimi ir razumu bei žinojimu. Mokslai ir žinojimai yra brangios Dievo dovanos, bet kovoje prieš grieką yra jos be vertybės. Jis ant ziegoraus pusę keturių tame nesižinojime arba taip be žado ir sąmonės kaip buvęs ir pasimirė. Tas tylus, kuklus savo vertės žinojimasis visados skyrė ją. iš kitų tarpo. Mūs žinójime (atmintyje) žmonys jau nejo ponam darbų. Senybėj visaip buvę. Ne mūsų nuomonė, ne mūsų žinójimas.

4. → žinoti 6: Žinójimas įstatymų. Žinojimas ėst neprašo.
apžinójimas. → apžinoti 3: Visi ant svieto matomi daiktai dėl geresnio jų apžinojimo skaidosi į tris dalis.
atsižinójimas. → atžinoti
1. Lietuviai nieko be dievų valios atsižinojimo nepradėdavę.
dasižinójimas. → dažinoti
1. Nereikiamas dasižinojimas. Pirmą tada dieną pirm tarnavimo večerios Pono ministras aba ministrai su vyresniais susirinkimą turi … užusėst ir klausinėjimą aba dasižinojimą pilną apie būdus žmonių o labiausiai klausytojų savo daryt. Dasižinojimas, išsiklausinėjimas, dasityrimas.
išsižinójimas. → išžinoti.
pažinójimas. → pažinoti 4: Padėties nepažinojimas ir kliūtys trukdė darbą.
péržinojimas. paržinojimas. → peržinoti 1 .
pražinójimas. → pražinoti: Jį, kurs Dievo nustatytu nutarimu ir pražinojimu buvo išduotas, jūs prikalėte neteisiųjų rankomis ant kryžiaus ir nužudėte.
prižinójimas. → prižinoti
1.
sužinójimas.

1. → sužinoti 1: Buvo taip nepatenkintas tuo sužinojimu. Aš tik dėl šito sužinójimo i ejau. Meilės susižinójimas. Augesni tura savo kelius, savo susižinójimus, ką su tokiais.

2. → sužinoti
7. Nesusižinojimas, nesusižengimas. Susižinójimas telefonu. Laiškas – susižinojimo raštas, raštinis pranešimas. Kalba yra susipratimo bei susižinojimo priemonė.

3. → sužinoti
8.
užžinójimas. → užžinoti 3.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>žinójimas</b>. → žinoti: <br/>1. Nežinia, nežinojimas. Ne dėl žmonių žinójimo [tiesos], dėl savo sąžinės. darai gerai. Dabar tarp žmonių tas žinójimas pražuvęs. Žinójimas bobų yra begalinis – velnio yra sėklų. Ale ir žinójimas gi: kur kas ką padarė, kur kas ką pasakė, – viską žino. <br/>2. O kitąsyk tai kokia sena boba turėdavus su velniu žinojimą, tai ta viską, kas tik reikdavo, padarydavo. Apynojui pavestą vietą purena dėl žinojimo, ar giliai tenai geros žemės. Nemiela ir turtas, jei nežinai, iš kur jis gautas; be to žinojimo nėr man ramybės. Dėl žinojimo žinojo Chodkevičia, jog žemaičius neveiku teyr iš kelio išvesti. <br/>3. → žinoti 4: Iš kur tu, sako, gavai žinójimą. Pri alaus reikia žinójimo gero <span class="explanation"> (kaip padaryti) </span>, o pri šnapšės nėko. Mokslo nežinojimas. Kad būtų ramybė. Kad būtų tvirti žinojimu – sūnus studijuoja. Nežinojimas – baisi jėga, kuri ir geriausius žmonių norus dulkėmis paverčia. Aktoriui pavyko išryškinti Skirgailą aukštinančius bruožus: jis ir nenurimstantis žinojimo bei išminties ieškotojas, ir tikinti šviesesne ateitimi asmenybė. Ir pagalvojo, kad didžiausias žmogaus turtas – žinojimas, kaip gyventi. Ale žmones tenai … gyvena pagoniškame nežinojime. Žinojimas yra proto apsisprendimas dalyko akivaizdumu. Ir turėk tu tiek tokio žinójimo: būdavo, jeigu tik debesys pasikelia, tai tik „ūkūk“, tai tik kad pasileis visos [kiaulės], ir namo. Ir Dievas Ponas davė augti iš žemės visokius medžius … ir medį gyvenimo vidur žardžio, ir medį pažinties (žinojimo) gero ir pikto. Išganytojas apreiškė apaštalams ne visą savo dieviškąjį žinojimą. Žinojimas papučia, bet meilė pagerina. Ne tiktai nebūsi liuosas nuo grieko, ale dar piktesniai griešiji darydamas ką negerai par tokį nežinojimą. Ir jį. papildžiau dvasia Dievo, išmintimi ir razumu bei žinojimu. Mokslai ir žinojimai yra brangios Dievo dovanos, bet kovoje prieš grieką yra jos be vertybės. Jis ant ziegoraus pusę keturių tame nesižinojime arba taip be žado ir sąmonės kaip buvęs ir pasimirė. Tas tylus, kuklus savo vertės žinojimasis visados skyrė ją. iš kitų tarpo. Mūs žinójime <span class="explanation"> (atmintyje) </span> žmonys jau nejo ponam darbų. Senybėj visaip buvę. Ne mūsų nuomonė, ne mūsų žinójimas. <br/>4. → žinoti 6: Žinójimas įstatymų. Žinojimas ėst neprašo. <br/><b>apžinójimas</b>. → apžinoti 3: Visi ant svieto matomi daiktai dėl geresnio jų apžinojimo skaidosi į tris dalis. <br/><b>atsižinójimas</b>. → atžinoti 1. Lietuviai nieko be dievų valios atsižinojimo nepradėdavę. <br/><b>dasižinójimas</b>. → dažinoti 1. Nereikiamas dasižinojimas. Pirmą tada dieną pirm tarnavimo večerios Pono ministras aba ministrai su vyresniais susirinkimą turi … užusėst ir klausinėjimą aba dasižinojimą pilną apie būdus žmonių o labiausiai klausytojų savo daryt. Dasižinojimas, išsiklausinėjimas, dasityrimas. <br/><b>išsižinójimas</b>. → išžinoti. <br/><b>pažinójimas</b>. → pažinoti 4: Padėties nepažinojimas ir kliūtys trukdė darbą. <br/><b>péržinojimas</b>. paržinojimas. → peržinoti 1 <span class="explanation">. </span> <br/><b>pražinójimas</b>. → pražinoti: Jį, kurs Dievo nustatytu nutarimu ir pražinojimu buvo išduotas, jūs prikalėte neteisiųjų rankomis ant kryžiaus ir nužudėte. <br/><b>prižinójimas</b>. → prižinoti 1. <br/><b>sužinójimas</b>. <br/>1. → sužinoti 1: Buvo taip nepatenkintas tuo sužinojimu. Aš tik dėl šito sužinójimo i ejau. Meilės susižinójimas. Augesni tura savo kelius, savo susižinójimus, ką su tokiais. <br/>2. → sužinoti 7. Nesusižinojimas, nesusižengimas. Susižinójimas telefonu. Laiškas – susižinojimo raštas, raštinis pranešimas. Kalba yra susipratimo bei susižinojimo priemonė. <br/>3. → sužinoti 8. <br/><b>užžinójimas</b>. → užžinoti 3.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.